Dvikalbystės dienoraštis (1) – atostogos Lietuvoje

Sveiki!

Esame mišri arabo ir lietuvės šeima, auginanti tris vaikus – šešiametę dukrą Asiyą, ir du sūnus – keturmetį Harūną ir dvimetį Mūsą. Gyvename mes Jungtinėje Karalystėje ir, nors potencialiai mūsų vaikai galėtų būti trikalbiai, deja, laisvai kalba tik anglų kalba. Arabiškai bei lietuviškai moka pavienius žodžius, sakinius, komandas, kelis eilėraštukus ir daineles. Tiesa, dukra pažįsta arabišką abėcėlę ir jau neblogai skaito. Ironiška, tačiau ne tėčio arabo, o mamos lietuvės pastangų dėka.

Prieš gimstant vaikams svajojome, kad jie kalbės keliomis kalbomis. Net negalvojome drausti, ar apriboti vienas kito bendravimo savo gimtosiomis kalbomis su vaikais. Dar daugiau, raginome vienas kitą tai daryti. Deja, likti ties viena bendra šeimos kalba buvo lengviau, paprasčiau ir greičiau. Susidūrę su pirmais iššūkiais (pavyzdžiui, pirmagimė ilgokai nekalbėjo) pasidavėme ir vėliau niekaip nepavyko pradėti iš naujo.

Labiausiai apmaudu, kad vaikai negali betarpiškai bendrauti su seneliais ir kitais giminaičiais, kurie nešneka angliškai. Norime, kad vaikų ryšiai su gimine būtų stiprūs ir suprantame, kad be kalbos tai padaryti bus sunkiau.

Vis dar viliamės, kad įvesti mūsų gimtas kalbas į šeimą nėra per vėlu. Tačiau vienakalbystė mūsų šeimoje giliai įsišaknijusi, todėl jaučiame, jog mums reikia kokio nors stipraus sukrėtimo, pastūmėjimo, staigaus poreikio, kad pagaliau galėtume startuoti.

Ir štai nusprendėme, kad šią vasarą su vaikais praleisiu Lietuvoje, lietuvakalbėje aplinkoje. Vaikų tėtis liks namuose Didžiojoje Britanijoje, taigi, dings bet koks poreikis ar pagunda vartoti anglų kalbą. Iš aplinkinių angliškai kalba tik mano sesuo, vaikų teta. Jos taip pat paprašysime stengtis bendrauti su vaikais tik lietuviškai.

Šioms atostogoms niekaip specialiai nesiruošiame, tik vis primenu vaikams, kad Lietuvoje kalbėsime lietuviškai, kad jiems viską paaiškinsiu ir išversiu, kad tai bus puiki proga išmokti mamos kalbos.

Labiausiai nerimauju, kad gali nukentėti mano betarpiškais bendravimas su vaikais, kad jie pasijaus vieniši ir tam tikra prasme apleisti, nes mama kalbės jiems nesuprantama kalba. Stengsiuosi su jais dar daugiau bendrauti, pradžioje pasakydama sakinį lietuviškai, o po to pakartodama angliškai. Tikiuosi, kad ir pati nuo šio papildomo “darbo” nepavargsiu, nepristigsiu motyvacijos.

Mūsų planą laikysiu įgyvendintu, jei atostogų pabaigoje vaikai gebės daugiau suprasti lietuviškai ir mokės šį tą pasakyti šia kalba, o aš pati užsiprogramuosiu kalbėti su jais ne angliškai, o bent jau abiem kalbom (kol dar reikia versti žodžių reikšmes).

Pažadu kas savaitę trumpai papasakoti, kaip mums sekasi, su kokiomis kliūtimis susiduriame, kiek išmokome. Tikiuosi, kad skaitytojams bus įdomu, o galbūt kažką mūsų patirtis įkvėps ir motyvuos!

4 Comments

  1. Ana

    Tikrai ne per vėlu… Aš pati į darželį išėjau 4 metų žinodama tik savo gimtąją kalbą, ir puikiausiai išmokau lietuvių, net ir vidurinę mokyklą baigiau lietuvišką.

    Reply
  2. Kristina

    Musu istorija labai panasi… sesiametis sunus jau beveik nebekalbejo lietuviskai, bet gyvenimas susikloste taip, kad beveik metus praleidome Lietuvoje. Per juos jis ismoko labai neblogai kalbeti. Is tikruju galiu pasakyti, kad jei kalbejote iki siol angliskai su vaikais, tai bus laaabai sunku ir keista staiga imti ir pradeti kalbeti lietuviskai, teks butinai viska versti, nes kitaip juk jusu nesupras. As visko dukart nekartojau, o tiesiog palaipsniui, po truputi emiau naudoti vis daugiau lietuviu kalbos, kai maciau, kad jis po truputi ja perima is aplinkos. Dabar jau bendraujame daugiausia lietuviskai! O labiausiai jam padejo bendravimas su angliskai nekalbancia mociute ir zaidimai kieme su bendraamziais vaikais. Pasirupinkit, kad kuo daugiau laiko praleistu su zmonemis, kurie nekalba angliskai! Nes pvz mano brolis ir jo drauge , su mumis praleide labai daug laiko, vis pasiduodavo ir irgi bendraudavo angliskai.
    Sekmes!

    Reply
  3. Giedre

    Praleisti vasara Lietuvoje, greiciausiai, pats efektyviausias sprendimas. Nors mes abu su vyru esame lietuviai ir kalbame namie lietuviskai, vaiku gebejimas kalbeti lietuviskai yra gana prastokas. Taigi,kovoti su visa diena mokykloje ir bureliuose kalbant angliskai yra nemazas issukis. As pati vadovaujuosi 30% taisykle, t.y. ir vaikas, ir suauges turi praktikuoti kalba 30% laiko, kad igytu gerus igudzius. Anglijoje po mokyklos ir savaitgaliais: pradziai YouTube lietuviski filmukai/daineles apie spalvas, skaicius, abecele ir pan, amerikietiski filmukai (Disney, Pixar) versti i lietuviu kalba, automobilyje lietuviski kompaktai, vakarais lietuviskos pasakos.

    Reply
  4. Giedre

    Taip pat naudoju nemokamas programeles is PlayStore, pvz, vaisiai ir darzoves, drabuziai LT, raideliu namai, ABCC pratybos, Kake Make ir panasiai. Maziukams yra Saulytuciai uz kelis £. Apskritai, labai megstu tas programeles, nes vaikai niekada neatsisakys pazaisti telefonu ar plansete, ir net neitars, kad mama jiems pamokas tokiu budu praveda.

    Reply

Parašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *