Egipte laukė meilė

Draugai dažnai sakydavo, kad mano vyras bus užsienietis, nes man taip pagal specialybę “priklausė” – universitete studijavau užsienio kalbą. Tokią nuomonę stiprino dar ir tai, kad aš nuolat keliavau po pasaulį, nuolat “maišiausi” tarp užsieniečių. Žinoma, aš į tokius juokus tik ranka numodavau, nes neieškojau užsieniečio, netikėjau tokiomis meilės istorijomis. Lietuviška spauda mišrias poras aprašydavo tik tada, kai įvykdavo kas nors blogo, kriminalinio, todėl ir mano požiūris nebuvo pats geriausias.

Kai prieš penkerius metus ieškojau paskutinės minutės kelionės į Turkiją, visos agentūros man siūlė tik Egiptą. Labai nenorėjau ten atostogauti, bet taip jau buvo suplanuota, kad nuvažiavus ten manęs laukė Meilė. Buvome vienas iš, kaip skeptikai pasakytų, “kurortinių romanų”, kuris išaugo į rimtus santykius ir tęsiasi jau penkerius metus. Pirmiausiai, mane sužavėjo jo egzotiška išvaizda, egiptietiškas draugiškumas, aktyvumas. Nuo pat pirmos minutės mums buvo lengva bendrauti, radome daugiau panašumų nei skirtumų. Jaučiau, kad jis yra mano žmogus. Bėgant metams vis labiau pažinome vienas kitą ir, nejučiomis, sujungėme dvi tokias skirtingas kultūras į vieną visumą.

Pirmaisias metais mums labai trukdė įvairiausi „ekspertai“, kurie kišo į galvas populiariuosius mitus, stereotipais vertino mūsų santykius, ir mums pranašavo visas įmanomas mišrių šeimų bėdas. Beje, negalvokite, kad tokie „ekspertai“ savo žinias dalina tik mums, lietuvaitėms. Kitos šalys turi savų mitų apie europietes ir mišrias šeimas. Pavyzdžiui, mano egiptiečio giminaitės nuolat tikrino, ar tik aš jo badu nemarinu, nes juk užsienietės nemoka gaminti! Po kelių mėnesių, aš susidėjau daiktus į vieną mažą lagaminą ir iškeliavau gyventi į Egiptą, o mano elektroninio pašto dėžutė dūzgė nuo susirūpinusių pažįstamų laiškų su nuorodomis į baisiausias istorijas ir klausimų “O ar tavęs ten nemuša?“. Ar tai buvo nuoširdus rūpestis, o gal labiau smalsumas?  Smalsumas, kuris padėtų įrodyti, kad visi tie žiniasklaidos kuriami mitai yra tikri? Labai norėčiau, kad jie, tiesiog, vieną kartą atvertų širdis ir akis ir pamatytų, kad mes visi labiau panašūs nei skirtingi. Tiek Lietuvoje, tiek Egipte ar kur kitur, mes norime gražių santykių šeimoje, pagarbos vienas kitam, paramos ir paguodos, iškilus sunkumams, ir, žinoma, Meilės.

Aš dažnai prisimenu žodžius: “Ko nepažįstame – to bijome. Ko bijome – to nekenčiame”. Susipažinkite su mišriomis šeimomis, išgerkite su mumis puodelį kavos ir pamatysite, kad mes esame tokie patys, kaip ir jūs.

Parašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *