Mažos dovanos stiprina draugystę

Mes susipažinome Jungtinėje Karalystėje pas bendrus draugus, bet po kurio laiko mūsų bendravimas nutrūko…. Tik praėjus keleriems metams jis mane susirado internete ir taip mūsų bendravimas atgijo ir tapo gilus bei artimas… Mano vyras yra kilęs iš Egipto.

Su vyro mama ir seserimi buvau supažindinta jau per mano pirmąją kelionę į vyro šalį. Nors jau iki to laiko per “Skype” viena kitai perduodavome „Labas“. Vyras mums vertėjaudavo, nes bendros kalbos neturime. O pirmą kartą susitinkant labai jaudinausi, širdis drebėjo. Aš buvau visai šeimai atvežusi dovanų ir vyro mama bei sesuo taip pat turėjo man dovanų. Vyras jau prieš šį susitikimą buvo mus šiek tiek supažindinęs. Jis daug ką buvo papasakojęs savo šeimai apie mane. Jo tėčio pirmos kelionės metu neteko sutikti, bet su juo, tiesą pasakius, susitikti labiausiai ir bijojau, kadangi jis iš visos šeimos man atrodė griežčiausias bei religingiausias. Aš šiek tiek jaudinausi dėl religijų skirtumo.

Kai su vyru svečiuojamės Egipte, nuolatos jaučiu uošvių rūpinimąsi manimi. Per susitikimą su visa šeima, antros kelionės į Egiptą metu, buvo paruošta vakarienė vyro tėvų namuose. Visa šeima priėmė mane šiltai. Niekada nesijaučiau nepatogiai ar nepriklausanti jų šeimai. Prieš atvykstant vakarienės, visi stengėsi derintis prie manęs, t. y. paankstino vakarienės laiką kadangi man yra per vėlu valgyti egiptietišku vakarienės laiku, paklausė, koks mano mėgstamiausias maistas. Atvykus visi apsikabinom, išsibučiavom. Man pačiai teko prisidėti tik prie stalo serviravimo, bet ir tai uošvis neleido, liepė atsisėsti ir ilsėtis. Bet aš jo nepaklausiau ir bent tiek pasijutau naudinga. Tapus marčia, kiekvieną kartą prieš atvykstant į Egiptą, anyta visada manęs pasiteiraudavo, ar nereikia man pasamdyti padėjėjos namų ruošoje (t.y. kambarių tvarkyme,skalbime ar maisto gaminime). Žinoma, aš visada atsisakydau, nes dar to betrūko, kad savų namų neišsivalyčiau. Bet tada anyta pati atvykdavo į namus ir juos sutvarkydavo, pakeisdavo patalynę ir pan.

Atsimenu vieną kartą teko svečiuotis vyro šalyje tuo metu, kai buvo mano gimtadienis. Visi klausė, ką norėčiau veikti tą dieną, bet aš pasiprašiau tik vakarienės uošvių namuose. Kai atvažiavome, mūsų laukė paruoštas stalas. O kiekvienas šeimos narys turėjo man dovanų „vokelius“. Taip keistai pasijaučiau, kai priėjo uošvis pasveikinti ir įteikė vokelį, tada priėjo anyta atskirai pasveikinti su vokeliu ir vyro sesuo taip pat su vokeliu. Nuo to gimtadienio visada jie mane pasveikina, nors ir nebūnu šalia, jie visada atsiunčia man dovanų.

Kai su vyru atostogaujame Egipte, visada stengiamės daug laiko praleisti su jo šeima. Aš labai mėgstu aplankyti įvairias žinomas ir lankytinas vietas, o anyta visur kartu eina, nes jai labai patinka leisti laiką su mumis. Nusivežėme ją į tas vietas, kurių ji visą laiką gyvendama Egipte nėra aplankiusi. Tai buvo puikūs nauji įspūdžiai mums abiems. Tuo tarpu mano uošvis yra iš tų žmonių, kurie vengia ir nemėgsta viešų, pilnų žmonių vietų. Bet kai atostogavome Egipte kartu su mano tėvais, net uošvis visur kartu dalyvavo (muziejuose, parkuose ir pan.). Tada net mano vyras buvo labai nustebęs, kad uošvis visur kartu ėjo.
Kai svečiuojamės Egipte, anyta kartais lieka miegoti mūsų namuose kartu su mumis. Tada mes vakarais užsisakome maisto ir kartu visi žiūrime filmus. Man ir anytai patinka siaubo filmai, todėl mano vyrui tenka taikytis prie mūsų.

Kadangi mes gyvename užsienyje, mano vyras su savo šeima bendrauja kiekvieną dieną „Skype“. Tų pokalbių metu mes su anyta viena kitai perduodam „Labas“. Uošvienė taip pat moka lietuviškai pasakyti „bučkis“. Todėl atsisveikindama man visada pasako „buči, buči“. Mano anyta labai stengėsi išmokti bent keletą lietuviškų žodžių, norėjo eiti net į anglų kalbos kursus, kad tik mes galėtumėme susikalbėti. Man pačiai arabų kalbos neteko dar išmokti, bet ir vyras nesimoko kalbėti lietuviškai. Man vyras pasakoja, kad pokalbių metu jo tėvai visada pasidomi, kaip aš laikausi, pataria jam padėti man namų ruošoje ir ne tik, taip pat sako jam manęs neerzinti.

Beje, mano anyta ne tik išmoko keletos lietuviškų žodžių, bet ir mano gaminamų patiekalų. Mano anytai labai patiko keletas mano gaminamų patiekalų, nes jie yra „lengvi“ (ne tokie riebūs ir sveikesni už tradicinius egiptietiškus patiekalus). Aš su malonumu jai parodžiau, kaip juos gaminti.

Susitikimų su uošviais metu aš buvau kukli, jaučiausi šiek tiek nedrąsi. Bet kaip aš sakau: „mažos dovanos stiprina draugystę“. Tai ypač svarbu gyvenant toli nuo uošvių ir susitinkant labai retai. Kiekvienai kelionei į Egiptą ruošiuosi iš anksto, perku dovanas kiekvienam atsižvelgdama į amžių. Pirmą kartą ieškojau lietuviškų, dabar stengiuosi parinkti praktiškas ir naudingas dovanas.

Parašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *