Mus suvedė islamas

Prieš daugiau nei 10 metų stovėjau dvasinėje savo gyvenimo kryžkelėje – supratau, jog noriu pakeisti savo religiją, priimti islamą. Tuo metu gyvenau Lietuvoje ir, skirtingai nei daugelis gali manyti, neturėjau nei vyro, nei sužadėtinio, nei draugo musulmono.

Buvau tikra dėl savo dvasinio pasirinkimo, nedvejojau ir nebuvo sunku žengti galutinį žingsnį, sunkiau buvo suvokti, kad priėmus islamą, greičiausiai, man teks emigruoti iš Lietuvos: juk čia islamas nėra pagrindinė religija ir praktikuoti taip, kaip turėčiau ir norėčiau, man  bus nelengva. Nelengva būtų ir ištekėti – juk lietuvių musulmonų tėra vienetai. Būtent tuo metu suvokiau, kad, priėmus kitą tikėjimą, keisis ne tik mano gyvenimo būdas, bet ir dar daugiau. Iki tol aš nesvajojau nei gyventi užsienyje, nei ištekėti už užsieniečio – visa tai atsitiko mano dvasinio pasikeitimo pasekoje.

Smalsuoliams trumpai papasakosiu, kaip susipažinau su savo vyru. Būdama praktikuojanti musulmonė, negalėjau sau leisti laisvai ir betarpiškai bendrauti su priešinga lytimi. Islame vaikinas ir mergina gali pradėti bendrauti tik tuo atveju, jei abu turi intenciją tuoktis ir susitinka, norėdami įsitikinti, ar priešingos lyties atstovas(-ė) yra tinkamas kandidatas(-ė) santuokai sudaryti. Tačiau, bet kokiu atveju, jie negali susitikti privačiai.

Taigi tiek aš, tiek mano būsimas vyras, pirmiausiai, patys sau nusprendėme, kad norime kurti šeimą, ir tik tada pradėjome ieškoti tinkamo žmogaus. Mūsų atveju, mes klausėme draugų, ar jie nepažįsta ko nors, kas mums galėtų tikti į poras.

Mus supažindino bendri draugai. Pirmiausiai, iš jų sužinojome vienas kito charakteristiką ir lūkesčius, apsikeitėme nuotraukomis ir nusprendėme, kad norime pabendrauti gyvai. Apsikeitėme telefono numeriais, susiskambinome ir susitarėme susitikti. Kaip, tikriausiai, visi, taip ir mes abu labai jaudinomės prieš pirmąjį susitikimą, tačiau jis praėjo puikiai. Pajautėme, kad vienas kitam patikome ir tikome. Gyvenome skirtinguose miestuose, abu daug dirbome, tad buvo nelengva susitarti ir išlaukti kito susitikimo, daug laiko praleisdavome kalbėdami telefonu. Štai taip natūraliai simpatija išsirutuliojo į įsimylėjimą, kas savaime buvo signalas ilgai nelaukti ir tuoktis. Antrojo pasimatymo metu nusprendėme, kaip ir kur susituoksime, gyvensime, o per trečiąjį pasimatymą sudarėme religinę santuoką.

Parašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *