Ramadanas – ne persivalgymų ir pasilinksminimų mėnuo

Tikriausiai daugelis žino, kad prieš daugiau nei savaitę viso pasaulio musulmonai pradėjo Ramadano mėnesio pasninką. Daugeliui nemusulmonų Ramadanas, tikriausiai, asocijuojasi su vaišėmis nukrautais stalais, vakariniais susibūrimais, pasivaikščiojimais, naktiniu gyvenimu ir „mirusiomis“ gatvėmis dienos metu.

Aš norėčiau išsklaidyti šį mitą ir parodyti kitokią Ramadano pusę. Taip pat atkreipti dėmesį, kad nemaža dalis musulmonų gyvena ne islamiškose valstybėse ir prasidėjus pasninko mėnesiui turi tęsti įprastus darbus ir įsipareigojimus.

Musulmonams, gyvenantiems vakaruose, šiauriau nuo pusiaujo tenka susidurti dar ir su kitu, pietiečiams neįprastu iššūkiu – itin ilga pasninko diena. Palyginimui, musulmonai Egipte pasninkauja apie 16 valandų, tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje tikintieji be vandens ir maisto turi prabūti apie 19 valandų. Švedijoje musulmonai pasninkauja dar ilgiau – apie 21 valandą, taigi, gerti ir valgyti lieka tik 3 paros valandos. Galite įsivaizduoti, kad apie jokias naktines pramogas negali būti ir kalbos, juk per tokį trumpą laiką reikia ne tik tinkamai pasisotinti, pripildyti organizmą skysčių, bet ir atlikti visas privalomas bei papildomas maldas.

Mano pačios, tris vaikus auginančios mamos, rytas prasideda prieš 8val. Pradinukus reikia suruošti į mokyklą, pasirūpinti, kad jie nieko nepamirštų ir visur suspėtų. Grįžus namo, netrukus prasideda Korano skaitymo užsiėmimas, kurį tradiciškai vedame kartu su kitomis lietuvėmis musulmonėmis Ramadano mėnesį. Šis mėnuo – Korano mėnuo. Per jį ketinama perskaityti visą Koraną bent kartą. Todėl kasdien skaitome po vieną trisdešimtąją Korano dalį, arabiškai ir lietuviškai, kad galėtume įgyvendinti šią taurią tradiciją. Užtrunkame apie porą valandų ir prieš pasiimant iš mokyklos darželio grupės mažiausiąjį sūnų, dar turiu apie 15minučių užmerkti akis.

Su mažėliu po darželio neskubam namo. Oras geras, energijos pilna, tad aplankome kelias žaidimų aikšteles, vaikas užkanda gamtoje ir grįžtame jau tik persirengti, atsipūsti, pasimelsti bei ruoštis parsivesti vyresnėlius. Vėl užtrunkame lauke, aš sėdžiu pavėsyje, stebiu vaikus iš tolo. Dienai įsibėgėjus, energijos mažėja, troškulys didėja, vengiu tiesioginės kaitros ir papildomos fizinės veiklos. Deja, ne visada pavyksta, nes atsiranda įvairių neatidėliotinų reikalų, kaip ir kiekvienu kitu metu. Nors stengiamės svarbesnius, daugiau jėgų reikalaujančius reikalus sutvarkyti iki Ramadano, ne visko pavyksta išvengti.

Grįžus namo – vėl laikas maldai, šįkart jungiasi ir vaikai. Dabar jau jie be galo išalkę, tad gaminu jiems valgyti. Tada padedu ruošti pamokas, piešiam, karpom, klijuojam darbelius Ramadano tematika ir žaidžiame. Jei yra galimybė bent pusvalandį pagulėti – ja būtinai pasinaudoju.

Vakarėjant darosi nelengva vyti šalin alkį ir troškulį. Kūnas pavargęs, be energijos. Nėra nei noro, nei jėgų sukiotis virtuvėje kasvakariniams šedevrams. O kur dar skuba suruošti miegui vaikus, kuriems kitą rytą – vėl mokyklon.

Eilinių vakaruose gyvenančių musulmonų iftarai (iftaras – pasninko nutraukimo valgis) yra paprasti, kuklūs ir negausūs. Išpasninkavus ilgas valandas, nedaug maisto telpa, greitai pasisotinama. Labiau stengiamės kuo daugiau atsigerti. Paskutinės pasninko minutės – nerimastingai džiugios. O išgėrus stiklinę vandens ir suvalgius datulę apima toks jausmas, kad dabar galiu ramiai dar bent valandą – dvi išpasninkauti. Tačiau šitaip savęs alinti nevalia – priešaky dar daug pasninko dienų, reikia atstatyti prarastas jėgas, energiją, išeikvotas medžiagas.

Pakilus nuo iftaro stalo vėl seka malda ir trumpas atilsis. Vyrai ruošiasi mečetėn vakarinei ritualinei maldai ir naktinei Ramadano maldai. Ramadano metu šalia 5 kasdieninių ritualinių maldų musulmonai stengiasi kasnakt melstis naktines maldas, vėlgi, tam, kad kuo daugiau Korano būtų išrecituota. Aš šias maldas meldžiuosi namuose, į mečetę neinu. Vakaruose tokiu metu maži vaikai miega, nors islamiškuose kraštuose – neretai traukia kartu su tėvais į mečetę.

Apie 23val einu miegoti, taip daugiau nieko papildomai nesuvalgius, išskyrus vieną kitą vaisių. Skrandis dar pilnas, nieko nesinori. Pamiegoti tenka neilgai, žadintuvas čirškia nesulaukus 3val ryto. Laikas skubėti paskutinį kartą užkąsti ir atsigerti, nes netrukus vėl prasidės ilga pasninko diena. Ją pradedame aušrine malda, po jos – skubame pamiegoti, nes netrukus vėl teks keltis į darbus ir šeimyninę rutiną.

Kartais pakviečiame vaišėms svečius, rečiau – patys pasisvečiuojam, tačiau ne daugiau, nei porą kartų per Ramadano mėnesį. Papildomas laikas, skirtas valgio gaminimui, tvarkymuisi, bendravimui, atitraukia nuo svarbiausios užduoties – Dievo prisiminimo, šlovinimo, tad tuo nepiktnaudžiaujame.

„Nuobodus“ tas mūsų Ramadanas, visai ne toks, kaip atvirukuose, bet mums jis – ne mažiau ypatingas, laukiamas ir svarbus.

Autorė

Rimantė

Parašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *