Turkija tapo mano namais

Į Turkiją atsikrausčiau likus kelioms savaitėms iki mūsų vestuvių ir tai buvo mūsų abiejų sprendimas. Nuo to laiko jau eina aštunti metai. Manau, kad gyvendama Turkijoje, tapau tolerantiškesnė, pradėjau suprasti, kodėl yra būtent taip, o ne kitaip. Dažniausiai iš pirmo žvilgsnio mums nepriimtini dalykai įgauna prasmę, jei į juos įsigilini. Kad ir kaip ten būtų, gyvenant kitoje kultūroje, svarbiausia neprarasti savęs, savo vertybių.Turkija_225x210_2

Dabar jau neatsimenu, ar kas mane labai stebino, kai atvykau į Turkiją. Žinau, kad pradžioje labai žavėjo tarpusavio bendravimas, kai vietiniai (šeimos nariai ar kaimynai) tiesiog susėsdavo vakarais ir leisdavo laiką šnekučiuodamiesi ir gerdami arbatą. Čia, atrodo, nereikia nei pakvietimo, nei iš ankstinio pranešimo, tiesiog svečiui visada durys atviros. Tai kartu ir glumino, nes man labai svarbi asmeninė erdvė, laikas praleistas tik su vyru ir mūsų vaiku. Laikui bėgant, aplinkiniai tai suprato, tad netikėtų apsilankymų sumažėjo, o sulaukus kviestų svečių pradėjau džiaugtis jų draugija.

Kalbant apie stereotipus, tai prieš 8 metus internetas nebuvo toks galingas ir nebuvo tiek informacijos, žinojau tik apie Turkijos kurortus, puikų aptarnavimą ir šiltą jūrą. Tačiau, savaime suprantama, tai nėra tikslus šalies apibūdinimas. Taigi gyvenant, lankantis įvairiuose miestuose, supratau, kad Turkija labai įvairi šalis. Čia žmonės be galo skirtingi, visą knygą galima būtų parašyti lyginant Juodosios jūros pakrantės ir Viduržiemio jūros gyventojus, o kur dar kiti regionai. Žmonės visur yra skirtingi ir tuo pačiu metu vienodi, tiesiog užaugę kitoje aplinkoje, su skirtingomis galimybėmis. Turkai yra labai vaišinga tauta, todėl svečias čia visada bus priimtas su didele pagarba, jam bus suteiktas gražiausias kambarys nakvynei, pateikti geriausi patiekalai. Tačiau tapti artimu turkų draugu jau šiek tiek sunkiau. Pasitikėjimui įgyti reikia laiko.

Mes gyvename ne turistinėje vietoje, todėl ypatingo dėmesio dėl to, jog esu nevietinė, nesulaukiu. Tik įdėmiau į manę įsižiūrėję, ir pamatę mėlynas akis, turkai tai supranta. Tačiau, man lankantis turistinėse vietose, prekybininkai stengiasi sudominti savo prekėmis visomis jų mokamomis kalbomis, todėl man būna smagu juos nustebinti prakalbus turkiškai.

Kalbant apie turkų kalbą, negaliu sakyti, kad ją moku labai gerai. Niekada jos nesimokiau, o išmokau tik klausydama aplinkinių ar žiūrėdama televiziją. Tačiau paprastą pokalbį galiu palaikyti, apsipirkti ar sutvarkyti būtiniausius kasdienius reikalus, puikiai suprantu šnekančiuosius. Labai tikiuosi, kad rudenį, kai dukra pradės eiti į darželį, galėsiu skirti laiko nors kelioms privačioms pamokoms, kurios pagilintų kalbos žinias. Kalbos mokėjimas yra būtinas intergruojantis, bendraujant su aplinkiniais, susirandant bendraminčių ir, galų gale, pasilengvinant sau kasdienybTurkija_225x210_1ę (einant į banką, ligoninę, tvarkant dokumentus, ar tiesiog leidžiant laisvalaikį). Man pasisekė (o gal ir atvirkščiai – nepasisekė), kad aplinkiniai gana gerai moka anglų kalbą, todėl nuo pat pradžių nebuvo problemų bendraujant.

Pagrindine ir svarbiausia savo veikla dabar vadinčiau dukros auginimą. Jai ir namų ruošai skiriu daugiausia laiko, tačiau tuo pat metu rašau savo maisto tinklaraštį „Surfing the World Cuisine“, savaitgaliais ir esant būtinybei, vieną ar dvi darbo dienas dirbu kalbų mokykloje anglų kalbos mokytoja. Pernai daugiau nei 6 mėnesius buvau užsiėmusi kulinarinės knygos „Turkijos virtuvė“ ruošimu (receptų rašymu, gaminimu bei fotografavimu). Kvalifikuotą ir legalų darbą Turkijoje sunkoka rasti dėl biurokratinių subtilybių, tačiau gauti darbą turizmo srityje, ar kalbų mokyklose, tikrai nėra sunku.

Pragyvenusi čia beveik 8-erius metus, galiu pasakyti, kad Turkija tapo mano namais. Jau nebeskaičiuoju, tiesiog čia gyvenu, čia mes su vyru kuriame savo gyvenimą, auginame dukrą, o kaip bus ateityje, juk niekas negali pasakyti. Man čia patinka, nes visada esame netoli jūros, išvyka į kitą miestą gali būti prilyginama išvykai į kitą šalį (kaip jau minėjau, Turkija tikrai didelė), daržovių ir vaisių pasiūla gausi visus metus, pramogos taip pat yra visai šalia, tik reikia tam surasti pakankamai laiko ir noro.

O Turkija išties yra graži, labai įvairi šalis, kurioje kiekvienas miestas ar kampelis turi savo istoriją, net kiekvienas patiekalas yra siejamas su šeimos viena ar kita tradicija. Labai tikiuosi, kad kada nors galėsiu pasakyti, kad tikrai šią šalį puikiai pažįstu.

Parašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *