Vaikų auginimo tradicijos Egipte

Egipte pragyvenau apie 8 metus. Mano vyras egiptietis, kartu auginame 3,5 metų sūnų.

Vyras pasakojo, kad Egipte buvo labai gausios šeimos, galėjo siekti 12 ar net daugiau vaikų, viena to priežasčių – leidžiama poligamija. Šiuo metu toks šeimų gausumas būdingas daugiau kaimo vietovėse, kur vertinama rankų darbo jėga. Didmiesčiuose daugiausia auginami 3 ar 4 vaikai šeimoje. Beje, šalyje vyraujanti Islamo religija kviečia neriboti vaikų skaičiaus, todėl gausios šeimos nėra smerkiamos.

Kiek man teko susipažinti su kitomis šeimomis ir kiek stebėjau savo vyro giminaičius, didžiausia atsakomybė auklėjant tenka mamoms, nors tėveliai padeda kuo gali, prižiūri kol mama užsiėmus virtuvėje, ar stengiasi išaiškinti pamokas. Taip yra dėl to, kad jos dažniausia nedirba ir, galima sakyti, palaiko visus 5 namų kampus, o tėčiai neretai dirba toli nuo namų.

Kai moteris laukiasi, viskas būna beveik kaip visur. Žinia apie nėštumą atneša begalinį džiaugsmą visiems šeimos nariams. Pamenu vieną giminaitę, kuriai pastojus jos broliai bei visa šeima ją sveikino per televiziją, bei skyrė dainą.

Jei nėščioji lankosi privačiai pas gydytoją, tai echoskopija jai atliekama kiekvieną sykį apsilankius, o gimdos kaklelio ginekologinė apžiūra laikoma nelabai reikalinga, bei „nepatogia“.

Artėjant gimdymui, būsimoji mama vaišinama laktaciją skatinančiais gėrimais, vieno jų sudėtinės dalys – maltos ožragės sėklos, sezamo sėklos, riešutai, pienas, gi (angl. ghee) sviestas.

Gimus mažyliui, pats pirmiausias paprotys yra patepti mažylio dantenas mamos pakramtyta džiovinta datule, šis paprotys – tai islamiška tradicija. Vėliau seka vardo suteikimas, gimus berniukui vardą dažniausiai išrenka tėvelis, o mergaitei mama, nors tai tikrai nėra taisyklė. Po to, seka kiti įvairūs papročiai: kūdikio galvos plaukų skutimas, gimimo proga aukojama nepasiturintiems, planuojamas apipjaustymas berniukams, kai kurie rengia triukšmingą šventę, degina žvakes, barsto po kambarius ryžius sumaišytus su druska, dalina saldžias dovanas, bei valgo pietus, pagamintus iš paaukoto gyvulio. Neretai kviečiami draugai ir artimieji, kartu vakarieniaujama, dovanojamos (daugiausiai piniginės) dovanėlės.

Žindymas Egipte yra skatinamas bei sveikintinas. Dar negimus mano vaikui, mano gydytoja patarė pasiruošti žindymo laikotarpiui – masažuotis ir tepti specialų kremą, bet jai nepaklusau, nes maniau jog tai nebūtina, o gamta pasirūpins viskuo pati. Pagal islamo religiją, mamos privalo žindyt savo kūdikius iki 2 metų ir daugiau. Tik vos kelios mano aplinkos mamos nemaitino, arba maitino pakaitomis tai motinos pienu, tai mišiniu.

Deja,  disciplinuodami vaikus egiptiečiai dažnai ne kalbasi, o pasitelkia „beržinę košę”, arba kelia balsą. Džiugu, kad jau vyksta permainos: televizijos laidose vis dažniau dalyvauja vaikų psichologai, kurie pateikia kitų, priešingų „beržinei košei” auklėjimo metodų. Už gerą elgesį bei gerus atliktus darbus, ir paklusnumą, vaikai pirmiausia giriami, dažnai pažadamas koks saldumynas, ar pageidaujamas žaislas. Bet mano aplinkoje neatlyginamas gerumas bei paklusnumas priimtinas labiau.

Egipte vaikams vos tik pradėjus šnekėt juos moko Korano eilučių, religija šiame krašte užima pirmą vietą gyvenime, o su religija jie gauna puokštę diegiamų vertybių, pradedant nuo pagarbos tėvams, ypatingai mamai, vyresniesiems ir kitiems. Mokomi paklusnumo, gerumo, teisybės sakymo, žodžiu, visko visko. Visada primenama atsakomybė prieš savo Kūrėją. Tik atkreipčiau dėmesį, jog, mano manymu,  Egipte vaikai vėjavaikiški – kad ir kaip juos mokinsi, kad ir ką besakysi, jie patys pasirenka, kuo tikėt ir kaip elgtis. Kartais, jei ir elgsis, kaip reikia,– galvoje mąstys savaip.

Šeimose vaikai gyvena tėvų namuose tol, kol neateina laikas vedybom. Būna, kad sūnūs palieka namus ankščiau, nes nusprendžia emigruoti, studijuoti svetur, ar susiranda darbą kitame mieste. Merginos palieka namus vos baigusios mokslus, arba jų net nebaigusios išteka.

Egiptietiškoje vaikų auklėjimo tradicijoje yra nemažai pliusų, bet dar daugiau minusų. Džiugu matyti, kad tėvais jie rūpinasi kiek gali, o pagarba senam žmogui, bei jo nuomonei – labai didelė. Egiptiečiai labai myli savo vaikus ir atvirai tai reiškia: mažai lietuvių tėvelių išdrįstų atvirai viešoje vietoje išbučiuoti savo vaiką nuo ausų iki kojų. Tačiau, deja, egiptiečiai vis labiau pamiršta savo identitetą, perima nemažai vakarų kultūros.

Hajar Kriaučiūnaitė

Parašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *