Ką 2017 m. spauda rašė apie mišrias šeimas?
- Mišri Šeima
Lietuviškuose naujienų portaluose pasirodantys straipsniai apie Lietuvos piliečius, sukūrusius šeimas su užsieniečiais, sukelia nemenkas diskusijas mišrių šeimų bendruomenėje. Dažnai jaučiama, kad lietuviška spauda neatspindi tikrosios mišrių šeimų realybės, pateikia tik sensacingas ir skandalingas istorijas, vardan didesnio skaitytojų skaičiaus iškreipia tikrąjį vaizdą. „Mišri šeima“ komanda atidžiai sekė 2017 metais lietuviškoje spaudoje pasirodančius straipsnius apie mišrias šeimas ir pabandė patvirtinti arba paneigti kai kuriuos dažniausiai girdimus teiginius.
2016 m. lietuvių santuokų su užsieniečiais statistika
- Mišri Šeima
Lietuvės moterys 2016 metais sudarė 2441 santuoką su užsienio šalių piliečiais, t. y. 103 santuokomis daugiau nei 2015 metais.
Kas laukia mišrių šeimų po brexit?
- Rimantė Miškinytė
2016 metų birželio mėnesį referendume dėl Jungtinės Karalystės (toliau JK) tolimesnės narystės Europos Sąjungoje (toliau ES) 52% dalyvavusiųjų pasisakė už išstojimą. Prieš tolimesnę narystę ES agitavusios stovyklos retorika buvo atvirai antiimigracinė. Išstojimą iš ES palaikę aktyvistai neigiamai atsiliepė apie ES piliečiams taikomas lengvatas į JK atsivežant savo šeimos narius, kurie nėra ES piliečiai. Buvo bandoma įtikinti, kad tokiu būdu į JK atvyksta daugybė imigrantų iš ne ES šalių. Beje, šį, kaip ir daugumą kitų „leave“ (palikti) kampanijos „faktų“, paneigia oficiali statistika.
Svarbu: vaiko gimimo registravimo bei liudijimų išdavimo pakeitimai
- Rimantė Miškinytė
Ką reikia žinoti apie dvigubą pilietybę vaikams?
- Rimantė Miškinytė
2015 m. lapkričio 28 d. buvo priimtas mišrioms bei emigrantų šeimoms itin reikšmingas Pilietybės įstatymo pakeitimas, pagal kurį vaikai, kurie Lietuvos Respublikos (toliau LR) ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdami, gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais. Tai reiškia, kad užsienio pilietybę gimimo keliu įgiję vaikai sulaukę pilnametystės nebeturės rinktis, kurias pilietybes pasilikti, o kurių atsisakyti. Šį svarbų įstatymo pakeitimą vis dar supa daug mitų, klaidingų įsitikinimų ir neaiškumų. „Mišri šeima“ kreipėsi į Migracijos departamentą prašydama atsakyti į dažniausiai kylančius klausimus dėl dvigubos pilietybės vaikams suteikimo bei išsaugojimo.
Kaip įgyjama užsienio šalies pilietybė gimimu?
Pilietybė gali būti įgyjama gimimu arba per natūralizacijos procesą. Pastaruoju būtu gauta pilietybė nesuteikia teisės Lietuvos piliečiui išsaugoti LR pilietybės. Todėl prieš kreipiantis dėl vaiko užsienio šalies pilietybės labai svarbu išsiaiškinti, kokiu keliu ji įgyjama: gimimu, ar natūralizacija? Užsienio valstybės pilietybė įgyjama gimimu, kai vaikas paveldi tėvo/mamos turimą užsienio pilietybę, arba, jei vaiko tėvas/mama įgauna tam tikros užsienio šalies imigracinį statusą, pagal kurį jų vaikai gimdami įgyja tos šalies pilietybę. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje imigrantams gimęs vaikas bus Britanijos pilietis, jei iki vaiko gimimo vienas iš tėvų turi nuolatinio rezidento statusą, t.y. yra išdirbęs nenutrūkstamai 5 metus. Tačiau, jei tos pačios šeimos vyresnis vaikas gimsta anksčiau, nei vienas iš tėvų tampa nuolatiniu rezidentu, tuomet, jei vaikas ateityje įgis Britanijos pilietybę, jis neteks Lietuvos pilietybės.
