bendruomene baneris tekstas

Klausimai, susiję su gyvenimu Lietuvoje ir kita informacija

 Šioje skiltyje rasite svarbios informacijos Lietuvoje gyvenančioms mišrioms šeimoms: leidimus gyventi Lietuvoje, pavardžių rašybą, santuokos registraciją Lietuvoje, dvigubą pilietybę LR piliečiams bei jų vaikams, vardo, pavardės ar tautybės keitimo procedūras.

Taip pat norėtumėme atkreipti jūsų dėmesį, kad skiltyje ES/EEE teisė nurodyta informacija galioja visoms ES/EEE šalims, įskaitant ir Lietuvą, taigi nepamirškite užsukti ir ten.

DVIGUBA_PILIETYBE_300x200.jpgDVIGUBA PILIETYBĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIAMS

Pagal LR pilietybės įstatymo 7 straipsnį, Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1. Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas (žr papildymą)*; 

2. Yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę (t.y., iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d.–1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų);

dviguba_pilietybe_eu_620x329.jpgEuropos sąjungos susikūrimas ir laisvo judėjimo teisė, pasaulinės globalizacijos tendencijos, didėjantis daugiakultūriškumas , augantis mišrių santuokų bei jose gimstančių vaikų, kurie gimimu paveldi kelias pilietybes, skaičius, metė rimtą iššūkį tradiciniam požiūriui į pilietybę. Iki šiol pilietybė buvo laikoma tautybės sinonimu, ir šalių vyriausybės labiausiai norėjo bei skatino, jog piliečiai gimtų, gyventų, mokėtų mokesčius ir mirtų savo gimtinėje, taip nekeldami papildomų rūpesčių. Tokį tradicinį požiūrį atspindi ir Strasbūro 1963 metų konvencija dėl keleriopos pilietybės mažinimo ir karinės prievolės įsipareigojimų keleriopos pilietybės atveju, kuri pažymi tiek bendro pobūdžio argumentą, kad pilietybė yra nacionalinio identiteto išraiška, tiek išvardija galimas teisių ir pareigų sankirtas tais atvejais, kai asmuo yra kelių valstybių pilietis vienu metu.

seimu susijungimas 620x329

Kova už ateities Lietuvą – tik imitacija

Lietuva per dvidešimt penkerius nepriklausomybės metu stabiliai mažėjo. Ne, aš nekalbu apie teritoriją, teritorija išliko ta pati, aš kalbu apie tai, ką žino kiekvienas gyventojas – gyventojų skaičius visoje Lietuvoje sumažėjo beveik trečdaliu.

2015 m. lapkričio 28 d. buvo priimtas mišrioms bei emigrantų šeimoms itin reikšmingas Pilietybės įstatymo pakeitimas, pagal kurį vaikai, kurie Lietuvos Respublikos (toliau LR) ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdami, gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais. Tai reiškia, kad užsienio pilietybę gimimo keliu įgiję vaikai sulaukę pilnametystės nebeturės rinktis, kurias pilietybes pasilikti, o kurių atsisakyti. Šį svarbų įstatymo pakeitimą vis dar supa daug mitų, klaidingų įsitikinimų ir neaiškumų. „Mišri šeima“ kreipėsi į Migracijos departamentą prašydama atsakyti į dažniausiai kylančius klausimus dėl dvigubos pilietybės vaikams suteikimo bei išsaugojimo.

Kaip įgyjama užsienio šalies pilietybė gimimu?

Pilietybė gali būti įgyjama gimimu arba per natūralizacijos procesą. Pastaruoju būtu gauta pilietybė nesuteikia teisės Lietuvos piliečiui išsaugoti LR pilietybės. Todėl prieš kreipiantis dėl vaiko užsienio šalies pilietybės labai svarbu išsiaiškinti, kokiu keliu ji įgyjama: gimimu, ar natūralizacija? Užsienio valstybės pilietybė įgyjama gimimu, kai vaikas paveldi tėvo/mamos turimą užsienio pilietybę, arba, jei vaiko tėvas/mama įgauna tam tikros užsienio šalies imigracinį statusą, pagal kurį jų vaikai gimdami įgyja tos šalies pilietybę. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje imigrantams gimęs vaikas bus Britanijos pilietis, jei iki vaiko gimimo vienas iš tėvų turi nuolatinio rezidento statusą, t.y. yra išdirbęs nenutrūkstamai 5 metus. Tačiau, jei tos pačios šeimos vyresnis vaikas gimsta anksčiau, nei vienas iš tėvų tampa nuolatiniu rezidentu, tuomet, jei vaikas ateityje įgis Britanijos pilietybę, jis neteks Lietuvos pilietybės.pilietybiu schema

seimos brexit 620x329

 

2016 metų birželio mėnesį referendume dėl Jungtinės Karalystės (toliau JK) tolimesnės narystės Europos Sąjungoje (toliau ES) 52% dalyvavusiųjų pasisakė už išstojimą. Prieš tolimesnę narystę ES agitavusios stovyklos retorika buvo atvirai antiimigracinė. Išstojimą iš ES palaikę aktyvistai neigiamai atsiliepė apie ES piliečiams taikomas lengvatas į JK atsivežant savo šeimos narius, kurie nėra ES piliečiai. Buvo bandoma įtikinti, kad tokiu būdu į JK atvyksta daugybė imigrantų iš ne ES šalių. Beje, šį, kaip ir daugumą kitų „leave“ (palikti) kampanijos „faktų“, paneigia oficiali statistika.