bendruomene baneris tekstas

Klausimai, susiję su gyvenimu Lietuvoje ir kita informacija

 Šioje skiltyje rasite svarbios informacijos Lietuvoje gyvenančioms mišrioms šeimoms: leidimus gyventi Lietuvoje, pavardžių rašybą, santuokos registraciją Lietuvoje, dvigubą pilietybę LR piliečiams bei jų vaikams, vardo, pavardės ar tautybės keitimo procedūras.

Taip pat norėtumėme atkreipti jūsų dėmesį, kad skiltyje ES/EEE teisė nurodyta informacija galioja visoms ES/EEE šalims, įskaitant ir Lietuvą, taigi nepamirškite užsukti ir ten.

civ_bukles_620x329.jpgInformuoti Lietuvos valstybę – piliečio pareiga

Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu 1R-160 (toliau Taisyklės), 40, 78 ir 87 punktuose nurodyta, jog Lietuvos Respublikos piliečiai, po 1990 m. kovo 11 d. užsienio valstybėje įregistravę civilinės būklės aktus, pavyzdžiui, vaiko gimimą, santuoką ar jos nutraukimą, privalo apie tai informuoti Lietuvos Respubliką, atlikdami civilinės būklės akto įtraukimo į apskaitą procedūrą. Užsienio valstybėje įregistruoto civilinės būklės akto apskaitos procedūra nesudėtinga: Lietuvos Respublikos piliečiui reikėtų kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą pagal deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje, o jei asmuo neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, – į paskutinės gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigą arba į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigą. Kreipiantis dėl apskaitos procedūros atlikimo, civilinės metrikacijos įstaigai reikėtų pateikti tinkamai įformintą užsienio valstybės išduotą dokumentą, patvirtinantį civilinės būklės akto įregistravimą. Taisyklių 10 punkte nurodyta, kad užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. 

Lietuvos Respublika informacijos apie tai, kokiose valstybėse piliečiai įregistravo civilinės būklės aktus, savo iniciatyva nerenka ir kitos valstybės Lietuvos Respublikai šios informacijos automatiškai neperduoda. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiai nepraneša atitinkamai civilinės metrikacijos įstaigai apie užsienyje įregistruotus civilinės būklės aktus, mūsų valstybės registruose informacija apie jų pasikeitusią civilinę būklę neatsiranda.

Dėl įtraukimo į apskaitą terminų

Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenustato užsienio valstybėje įregistruotų civilinės būklės aktų įtraukimo į apskaitą terminų. Asmens civilinės būklės pasikeitimas sukelia reikšmingas teisines pasekmes. Siekiant išvengti nepatogumų, kylančių dėl aplinkybės, kad apie to paties asmens civilinę būklę skirtingose valstybėse kaupiama nesutampanti informacija, siūlytina per kiek įmanoma trumpesnį laiką informuoti Lietuvos Respubliką apie užsienio valstybėje įregistruotus Lietuvos Respublikos piliečių civilinės būklės pasikeitimus.

Vienintelė išimtis yra kitos valstybės pilietybės įgijimas - apie tai būtina pranešti raštu gyvenamosios vietos Lietuvoje (miesto arba rajono) migracijos tarnybai, arba Migracijos departamentui prie LR vidaus reikalų ministerijos, arba LR diplomatinei atstovybei užsienyje per du mėnesius nuo pilietybės įgijimo datos. Apie tai, ar jūs arba jūsų vaikai turi teisę į dvigubą pilietybę, galite skaityti šiame straipsnyje.

Dėl atsakomybės už netinkamą pareigos informuoti Lietuvos Respubliką apie civilinės būklės pasikeitimus vykdymą

Šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai tiesiogiai nenumato administracinės ar baudžiamosios atsakomybės už netinkamą pareigos apskaityti Lietuvos Respublikos piliečių užsienio valstybėje įregistruotus civilinės būklės aktus vykdymą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrais atvejais atitinkamą visuomeninių santykių sritį, pavyzdžiui, socialinį aprūpinimą ir pan., reguliuojančiuose teisės aktuose gali būti nustatyta, jog pasikeitus civilinei būklei, pavyzdžiui, susituokus, asmenys privalo apie tai informuoti atitinkamą visoje Lietuvos Respublikoje ar konkrečioje savivaldybėje veikiančią įstaigą, o už netinkamą šios pareigos vykdymą jie gali patirti neigiamų pasekmių arba teisės aktų nustatyta tvarka jiems gali būti pritaikyta atsakomybė.

Vienintelis atvejis, kada yra taikoma administracinė nuobauda, yra kitos valstybės pilietybės įgijimas. Nepranešus apie kitos valstybės įgijimą, gręsia bauda nuo 289 iki 1448 eurų.


Galimos netinkamo informavimo apie užsienio valstybėje Lietuvos Respublikos piliečių pakeistą civilinę būklę pasekmės

Netinkamo pareigos informuoti Lietuvą apie užsienio valstybėje Lietuvos Respublikos piliečių pakeistą civilinę būklę vykdymo pasekmės gali būti labai įvairios, priklausomai nuo to, kaip pasikeitė asmens civilinė būklė. Dėl šios priežasties negalime išsamiai atsakyti į Jūsų klausimą, kokios yra ilgalaikės užsienio valstybėje įregistruoto civilinės būklės akto neapskaitymo pasekmės, nes kiekvieną situaciją būtina įvertinti individualiai. Žemiau pateikiame keletą dažniausiai pasitaikančių neigiamų pasekmių pavyzdžių, susijusių su netinkamu pareigos informuoti Lietuvą apie pasikeitusią civilinę būklę vykdymu.

Jeigu Lietuvos Respublikos pilietis neįtraukia į apskaitą užsienio valstybėje gimusio savo vaiko gimimo, Lietuvos Respublikai nėra žinoma, kad šį pilietį su konkrečiu vaiku sieja vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos.

Tinkamai neįvykdžius pareigos informuoti Lietuvą apie užsienyje sudarytą santuoką, gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad asmuo ir toliau gali laikyti save nevedusiu ar neištekėjusia, sudaryti kitą santuoką, laisvai disponuoti turtu, nors tokiems veiksmams reikėtų kito sutuoktinio sutikimo ir panašiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepranešimas apie užsienyje sudarytą santuoką nėra priemonė išvengti iš santuokos kylančių turtinių pasekmių – net jei kurį laiką Lietuvos institucijoms ir nebūtų žinomas santuokos sudarymo faktas, bet kada vėliau kilusio turtinio ginčo metu, teisme įrodžius santuokos faktą, gali paaiškėti tam tikri sutuoktinio įsipareigojimai kitam sutuoktiniui ar netgi sutuoktinių kreditorių atžvilgiu. Kaip minėta šiame rašte aukščiau, visos neigiamos pasekmės, susijusios su nepranešimu apie užsienio valstybėje sudarytą santuoką, tenka šios pareigos tinkamai neįvykdžiusiam Lietuvos Respublikos piliečiui.

Kol Lietuvos Respublikos pilietis neįtraukia į apskaitą užsienio valstybėje atlikto santuokos nutraukimo, Lietuvos Respublikoje jis klaidingai laikomas susituokusiu, nes Lietuvos gyventojų registre neatsiranda duomenų apie jo santuokos nutraukimą. Esant tokiai situacijai, asmeniui nebūtų leidžiama įregistruoti arba įtraukti į apskaitą naujos santuokos. Be to, asmenims, kurie naudojasi Lietuvos Respublikoje veikiančių registrų informacija, gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvos Respublikos piliečio, nepranešusio apie užsienio valstybėje nutrauktą santuoką, turtui vis dar taikomas teisinis režimas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, įprastai taikomas santuokoje gyvenančių asmenų turtui, t. y. gali būti laikoma, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o ne konkretaus asmens nuosavybė. Dėl susidariusios situacijos gali kilti įvairių nesklandumų, siekiant tokį turtą parduoti ar kitaip juo disponuoti.

Apibendrinant, Lietuvos įstatymai numato piliečio pareigą informuoti valstybę apie civilinės būklės pasikeitimus (gimimą, mirtį, santuoką, ištuoką), bet konkrečių terminų ir nuobaudų, teisinės administracinės ar baudžiamosios atsakomybės už pavėlavimą ar neapskaitymą nenumato, išskyrus įgytos užsienio valstybės pilietybės atveju, kuriam yra numatytas tiek terminas, tiek nuobauda. Taip pat trečios šalys Lietuvos piliečių duomenų Lietuvai automatiškai neperduoda. Tačiau neapskaitytas civilinis pasikeitimas gali sukelti iš anksto sunkiai nuspėjamų nesklandumų, taigi kad išvengtų nemalonumų, raginame Lietuvos piliečius, gyvenančius svetur, apskaityti pasikeitimus per kiek įmanoma trumpesnį laikotarpį artimiausioje Lietuvos Respublikos ambasadoje arba vizito Lietuvoje metu.

Ši teisinė informacija neturėtų būti traktuojama kaip oficialus teisės aiškinimas.