bendruomene baneris tekstas

Klausimai, susiję su gyvenimu Lietuvoje ir kita informacija

 Šioje skiltyje rasite svarbios informacijos Lietuvoje gyvenančioms mišrioms šeimoms: leidimus gyventi Lietuvoje, pavardžių rašybą, santuokos registraciją Lietuvoje, dvigubą pilietybę LR piliečiams bei jų vaikams, vardo, pavardės ar tautybės keitimo procedūras.

Taip pat norėtumėme atkreipti jūsų dėmesį, kad skiltyje ES/EEE teisė nurodyta informacija galioja visoms ES/EEE šalims, įskaitant ir Lietuvą, taigi nepamirškite užsukti ir ten.

seimu susijungimas 620x329

Kova už ateities Lietuvą – tik imitacija

Lietuva per dvidešimt penkerius nepriklausomybės metu stabiliai mažėjo. Ne, aš nekalbu apie teritoriją, teritorija išliko ta pati, aš kalbu apie tai, ką žino kiekvienas gyventojas – gyventojų skaičius visoje Lietuvoje sumažėjo beveik trečdaliu.

Krentantantiems lifte kiekvieną sekundę tampa vis lengviau. Dainuoja Borisas Grebenčikovas (Падающим в лифте с каждой секундой становится все легче.)

Politikai rėžia ugningas šnekas, galvoja, kaip sukurti kokį nors mechanizmą, leidžiantį „pririšti“ piliečius. Juk istorija – puiki mokytoja: keli šimtmečiai baudžiavos, pusšimtis „geležinės uždangos“ – vis bando įsiūlyti kokius nors tironiškus draudimus. Deja, žmogaus laisvių politika, kuria seka Europos Sąjunga, neleidžia pakartoti „lengvų“ kelių. Tačiau atskiriems politikams taip norisi pabandyti drausti, o gal kažkas pavyks? Vienas iš tokių būdų yra netiesioginis draudimas, pavyzdžiui, uždrausti dvigubą pilietybę. O gal žmonės išsigąs ir bijos prarasti tokį vertingą turtą? Tačiau ar pagalvota, ar Lietuvos pilietybė, grįsta tik patriotiškumu, gali konkuruoti su norima pilietybe, kuri grįsta ir ekonominiu naudingumu? Tokia kaip JAV ar DB? Kitas būdas - galima būtų nepripažinti ne Lietuvos aukštųjų mokyklų diplomų, laikant užantyje prielaidą, kad baimė negauti darbo Lietuvoje skatins jaunuolius ir jaunuoles likti studijuoti tautiniuose universitetuose. Trečias būdas gali būti versti visus jaunuolius, nori jie to ar ne, tarnauti Lietuvos kariuomenėje.

Ir visi tramvajai juda į šiaurę, kur visą laiką siautėja pūga (И все трамваи идут на север. Где всегда бушует метель).

Yra dar vienas ypatingas kelias, kuriuo galima eiti, - skatinti nacionalizmą. Įdomu, kad būtent Rusija su malonumu finansuoja įvairių Europos šalių nacionalistų judėjimą. Nacionalizmas uždaro šalį virti jos pačios sultyse ir skatina didžiąją dalį mąstančių žmonių palikti ją. Nacionalizmas, ir Rusija tai supranta, yra tiesus kelias į Europos Sąjungos suskaidymą. Laimei, Lietuvai šis kelias bent dabar nebegresia, šalyje nebeliko tiek jaunimo, kad nacionalistai galėtų surinkti gana reikšmingą masę.

Širdyje nedaug šviesos, trisdešimt vatų lemputė. Perdegs ir ji „toji, kurią myliu“ (В сердце немного света, Лампочка в тридцать ватт. Перегорит и эта „Та которую люблю“)

Iš kitos pusės, Lietuvos politikai unisonu šaukia, kad Lietuva išskėstomis rankomis laukia sugrįžtančių! Konservatorių valdžia net buvo pradėjusi kurti darbo vietų politiką užsieny studijavusiems lietuvaičiams, tačiau pasibaigus konservatorių valdžiai ji irgi pasibaigė.

Visa tai tik rodo sisteminio požiūrio trūkumą, nesugebėjimą išanalizuot tris priežasties ir pasekmės žingsnius į priekį, tik atgal, tik atgal. Man tai primena kitos Boriso Grebenčikovo dainos žodžius:

Kur aš beeičiau, aš visada ėjau į šiaurę – todėl, kad ten nėra ir nebuvo sugalvota kitos pusės (Куда бы я ни шел, я всегда шел на север - Потому что там нет и не было придумано другой стороны.)

Pažiūrėkime kas atsitinka su Lietuvos piliečiais, ypač jaunais, kurie po studijų ar darbų bando sugrįžti į Lietuvą. Turbūt ne paslaptis, kad nemaža dalis sukuria maišytas šeimas, nes, nors ir kaip keista, bet užsienyje užsieniečių yra žymiai daugiau negu lietuvių. Antra vertus, pati gamta nemėgsta, kai maišosi per daug artimo kraujo žmonės.

Statistika

2013 metais kas septinta santuoka jau buvo mišri, Lietuvos Statistikos departamento duomenis apžvelgia svetainė „Mišri šeima“. Įdomu, kad ši svetainė priklauso jaunai nevyriausybinei organizacijai VšĮ Atviros visuomenės centras, kurios tikslai yra šviesti visuomenę rasinės, kultūrinės, religinės įvairovės klausimais, skleisti lygybės idėją, skatinti toleranciją bei tarpkultūrinę ir tarpreliginę darną. Pati svetainė „Mišri šeima“ – tai entuziastingos ir energingos savanorių komandos projektas, skirtas lietuviams ir lietuvėms, sukūrusiems šeimas su užsieniečiais ar dar tik pradėjusiems drauge eiti pirmuosius žingsnius rimtų santykių link.

Jei tu vargšas, tada žmona užsienietė ne tavo nosiai!

Pirmi keblumai prasideda nuo to, kad Lietuvos pilietis, kuris grįžo į Lietuvą ir neturi pastovaus darbo arba turi individualią įmonę, kuri pagal įstatymus neprivalo mokėti fiksuoto atlyginimo, turi įrodyti, kad gali išlaikyti antrąją pusę ir/ar antrosios pusės nepilnametį vaiką. Jeigu lietuvis ar lietuvė neturi pakankamai lėšų, tada jo antroji pusė negaus leidimo gyventi Lietuvoje!

Galima rasti loginių argumentų, kad tokiu būdu stengiamasi apsisaugoti nuo fiktyvių santuokų, kad taip reikalauja ES normatyvai ir pan. Bet jei Lietuva nori pritraukti naujų gyventojų, kiek procentų gali sudaryti grėsmingos Lietuvai „fiktyvios“ santuokos? Tačiau dar galima „nurašyti“ šį reikalavimą ES normatyvams, bet jei santuoka ne fiktyvi ir joje jau gimė vaikas - Lietuvos pilietis? Kodėl vyras kiekvienais metais turi deklaruoti, kad gali išlaikyti žmoną? (2015 metais terminas buvo prailgintas iki 2 metų – red. past.) O tai jau tikrai prieštarauja Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (toliau EŽTK).

Ką teigia Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija?

EŽTK 8 straipsnyje įtvirtinta teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. EŽTK 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

Pavyzdžiui, EŽTK, spręsdama dėl asmens teisės į šeimos susijungimą ir pavojaus valstybės saugumui santykio, 2001 m. rugpjūčio 2 d. sprendime byloje Boultif prieš Šveicariją pateikė principines nuostatas, į kurias turėtų būti atsižvelgta, sprendžiant, ar asmens išsiuntimas iš valstybės yra būtinas demokratinėje visuomenėje.

Pagal EŽTK, turi būti atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, į pareiškėjo buvimo priimančioje valstybėje, iš kurios norima išsiųsti, trukmę, į laiką, kuris praėjo nuo pažeidimo padarymo ir asmens elgesį tuo laikotarpiu, į susijusių asmenų pilietybes, pareiškėjo šeiminę situaciją, įskaitant santuokos trukmę, bei kitas aplinkybes, rodančias, ar sudaryta santuoka yra nefiktyvi, taip pat į tai, ar asmens sutuoktinis žinojo apie padarytą pažeidimą šeimos santykių sukūrimo metu, ar yra šeimoje vaikų ir koks jų amžius). EŽTK praktikoje teisė į šeimos susijungimą atskirais atvejais nusveria netgi grėsmę viešajai tvarkai.

Taigi, remiantis Europos Sąjungos Žmogaus teisės kodeksu, nei finansiniai, nei gyvenamosios vietos kriterijai negali lemti šeimos galimybių gyventi kartu.

Ar Lietuvoje yra logiškai mąstančių biurokratų?

Taigi. kas trukdo mūsų valstybės atstovams pakoreguoti reikalavimus bent tuo atveju, jei šeima turi bendrų vaikų? Arba galima eiti ir kitu keliu – Lygių teisių kontrolierius turėtų pareikalauti visų Lietuvos piliečių, kurie turi darbą, įrodyti, kad jiems užteks pajamų išlaikyti antrąją pusę.

Šio sprendimo nelogiškumas grįstas tuo, kad pinigų sumą, kurią turi parodyti, kaip pakankamą išlaikymui, gali įnešti bankui, gauti pažymą ir kitą dieną išimti. Jei būtų „leidžiama“ nuo įneštos sumos kas mėnesį „nurašyti“ įstatymo reikalaujamą išlaikymui sumą, tada bent būtų kažkokia logika.

Tačiau tuo problemos nesibaigia, kiekvienais metais reikia pratęsinėti leidimą gyventi ir įrodinėti „sugebėjimą“ išlaikyti šeimą. Kad būtų lengviau, reikia dokumentus paduoti prieš du mėnesius ir su nerimu laukti, ar gausi atsakymą laiku. Nes trejų metų patirtis parodė, kad leidimas gaunamas paskutinėmis nustatyto termino dienomis ir nei trupučiu ne anksčiau.

Kuo toliau, tuo blogiau

Praeitais 2015 metais, turbūt, visoje Lietuvoje nuskambėjus įvykiui, kai Rusijos kriminaliniai autoritetai gavo leidimus gyventi Lietuvoje, nuspręsta „per policiją“ tikrinti visus. Policija tokios dovanos nelaukė ir susidarė situacija, kad daugybė žmonių negavo atsakymo laiku, nors Migracijos departamentas savo tinklalapyje skelbė:

„Jeigu nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti įgaliota institucija ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi gavimo dienos raštu apie tai informuoja šį prašymą pateikusį asmenį ir nustato pagrįstą terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti.“

Taigi belaukiant atsakymo iš Migracijos departamento mano šeimos terminai buvo praleisti ir mums su kelių dienų pavėlavimu kreipusis į Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybą, iš specialistės buvo gautas pasiūlymas žmonai, auginančiai trejų metų sūnų, išvykti ir laukti sprendimo savo šalyje! Tik įdėjus daugybę pastangų, nes Migracijos Departamente neįmanoma tiesiai patekti pas vadovą, buvo gautas aukščiau pateiktas išaiškinimas, kad vadovaudamasi
EŽTK 8 straipsniu, EŽTT praktikoje suformuluotomis nuostatomis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1 ir 7 straipsniais, proporcingumo principu, mano žmona galėtų pateikti dokumentus neišvykdama iš šalies.

Tačiau istorija tuo nesibaigė. Migracijos valdyba pasiūlė nuoširdžiai prisiimti kaltę ir tada bauda bus perpus sumažinta. Kad skaitytojui būtų aišku, už šį pažeidimą gali būti pritaikytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 206 straipsnis, pagal kurį užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ar išvykimo iš jos tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo septyniasdešimt dviejų iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.

Kadangi mes įsitikinę, kad šiuo atveju nusižengė Migracijos Departamentas laiku nepranešęs („Jeigu nepakanka laikinai gyventi pagrindžiančių duomenų pakeisti leidimą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pakeisti turi raštu apie tai informuoja šį prašymą pateikusį asmenį“) apie trikdžius dokumentų vertinimo procese, todėl mūsų šeima atsisakė mokėti baudą.

Dėl šio įvykio žmonai nutrūko ligonių kasų apsauga, nors ji dirba įmonėje ir reguliariai moka mokesčius. Kaip tyčia tuo metu ji sirgo ir negalėjo pasinaudoti teise į laikiną nedarbingumą dėl ligos. Negana to, vaikas susilaužė pirštą, lūžis buvo atviras ir dėl to buvo komplikacijų, tačiau visa tai nepridėjo entuziazmo Lietuvos valstybės požiūriui į savo gyventojus.

Galų gale leidimas laikinai gyventi buvo išduotas. Bet, kaip mes suprantame, išduotas tik vieneriems metams, nors pragyvenus trejus metus išduodamas jau dvejiems metams. Ar tai reiškia, kad žmona negalės įstatymų numatytu metu (pragyvenus Lietuvoje penkerius metus) prašyti pilietybės, ar turės viską pradėti iš naujo? Laiškas su klausimu, kodėl mums išduotas leidimas metams, o ne dvejiems, nesulaukė atsako.

Kuris Gediminas tikras šalies patriotas: gyvenęs prieš septynis šimtus metų ar dabartinis?

Mūsų šalies politikų požiūris labai skiriasi nuo 1323 metais parašyto Lietuvos ir Rusios valdovo Gedimino kvietimo, kuriame jis kviečia riterius, ginklanešius, prekiautojus, gydytojus, kalvius, račius, batsiuvius, kailiadirbius, malūnininkus ir kitus atvykti į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir užsiimti prekyba ir tikėjimu be jokių apribojimų. Valstiečiams pažada, kad jie gali dirbti savo žemę dešimt metų ir nemokėti jokių mokesčių. Prekiautojai taip pat atleidžiami nuo bet kokių muitų ar mokesčių.

Aš pabandžiau surasti bent vieną politinę grupę, kuri dirba šiuo klausimu – Prezidentūroje, VRM ar kokioje nors partijoje, bet, pasirodo, kad šis klausimas niekam neįdomus. Įdomu, kad net aukščiausio rango politikai tvirtina esą bejėgiai, nors iš tribūnos unisonu šaukia, kad reikia sugrąžinti Lietuvos piliečius į Lietuvą.

Ar galima pasinaudoti kitų šalių patirtimi? Į kokias šalis orientuotis?

Pavyzdžiui, Ukrainoje, pragyvenus dvejus metus santuokoje su Ukrainos piliečiu, išduodamas leidimas pastoviai gyventi. Ir kas dar įdomiau, leidimas pastoviai gyventi yra neribotam laikui.

Tačiau skeptikai gali tvirtinti, kad iš Ukrainos nėra ko mokytis, todėl paieškokime kitos šalies, kuriai ypač aktualu sugrąžinti, pritraukti migrantus. Ir ta šalis yra Izraelis.

Gyvendama beveik pastoviame karo stovyje, ši šalis sugeba pritraukti, o ne netekti, šalies gyventojų! Teisę gyventi Izraelyje gauna sutuoktinis, vaiko sutuoktinis ir anūkas. Taigi, imigruojant į Izraelį didelei šeimai, užtenka vieno žydo senelio, kuris net nežino hebrajų kalbos! Pastovus leidimas gyventi išduodamas penkeriems metams. Žydui persikeliančiam gyventi į Izraelį apmokamos transporto išlaidos ir skiriama pašalpa, padedama integruotis darbo rinkoje, pusę metų nemokamai mokoma kalbos ir t. t. Palyginimui – Lietuvoje mano žmonai Vilniaus universitete lietuvių kalbos kursai kainavo 1500 eurų (5175 litų)! Ar dažna jauna šeima gali sau leisti tokį brangų malonumą?

Taigi, kas trukdo Lietuvai pasinaudoti Didžiojo Kunigaikščio Gedimino, Ukrainos ar Izraelio patirtimi? Pinigų ar noro stoka? Tegul patriotai orientuojasi į Gediminą, paprastumo mėgėjai į Ukrainą, o valstybininkai į Izraelį.

 

Dariaus Radkevičiaus tekstas