bendruomene baneris tekstas

Klausimai, susiję su gyvenimu Lietuvoje ir kita informacija

 Šioje skiltyje rasite svarbios informacijos Lietuvoje gyvenančioms mišrioms šeimoms: leidimus gyventi Lietuvoje, pavardžių rašybą, santuokos registraciją Lietuvoje, dvigubą pilietybę LR piliečiams bei jų vaikams, vardo, pavardės ar tautybės keitimo procedūras.

Taip pat norėtumėme atkreipti jūsų dėmesį, kad skiltyje ES/EEE teisė nurodyta informacija galioja visoms ES/EEE šalims, įskaitant ir Lietuvą, taigi nepamirškite užsukti ir ten.

2015 m. lapkričio 28 d. buvo priimtas mišrioms bei emigrantų šeimoms itin reikšmingas Pilietybės įstatymo pakeitimas, pagal kurį vaikai, kurie Lietuvos Respublikos (toliau LR) ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdami, gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais. Tai reiškia, kad užsienio pilietybę gimimo keliu įgiję vaikai sulaukę pilnametystės nebeturės rinktis, kurias pilietybes pasilikti, o kurių atsisakyti. Šį svarbų įstatymo pakeitimą vis dar supa daug mitų, klaidingų įsitikinimų ir neaiškumų. „Mišri šeima“ kreipėsi į Migracijos departamentą prašydama atsakyti į dažniausiai kylančius klausimus dėl dvigubos pilietybės vaikams suteikimo bei išsaugojimo.

Kaip įgyjama užsienio šalies pilietybė gimimu?

Pilietybė gali būti įgyjama gimimu arba per natūralizacijos procesą. Pastaruoju būtu gauta pilietybė nesuteikia teisės Lietuvos piliečiui išsaugoti LR pilietybės. Todėl prieš kreipiantis dėl vaiko užsienio šalies pilietybės labai svarbu išsiaiškinti, kokiu keliu ji įgyjama: gimimu, ar natūralizacija? Užsienio valstybės pilietybė įgyjama gimimu, kai vaikas paveldi tėvo/mamos turimą užsienio pilietybę, arba, jei vaiko tėvas/mama įgauna tam tikros užsienio šalies imigracinį statusą, pagal kurį jų vaikai gimdami įgyja tos šalies pilietybę. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje imigrantams gimęs vaikas bus Britanijos pilietis, jei iki vaiko gimimo vienas iš tėvų turi nuolatinio rezidento statusą, t.y. yra išdirbęs nenutrūkstamai 5 metus. Tačiau, jei tos pačios šeimos vyresnis vaikas gimsta anksčiau, nei vienas iš tėvų tampa nuolatiniu rezidentu, tuomet, jei vaikas ateityje įgis Britanijos pilietybę, jis neteks Lietuvos pilietybės.pilietybiu schema

Kelias pilietybes galima turėti?

Mišrioms šeimoms, ypatingai gyvenančioms trečiojoje šalyje itin aktualu žinoti, kelias užsienio pilietybes gali turėti jų vaikai? Dažnai Pilietybės įstatymas visuomenėje vadinamas „dvigubos pilietybės įstatymu“ ir tai sudaro prielaidą manyti, kad vienu metu galima turėti ne daugiau nei dvi pilietybes: Lietuvos bei vieną užsienio šalies pilietybę. Migracijos departamento vyriausioji specialistė Agnė Balčytytė paneigia šį plačiai paplitusį mitą: „Pagal Pilietybės įstatymą LR pilietis, kuris atitinka bent vieną iš Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje nustatytų atvejų (kada užsienio valstybės pilietybė įgyjama gimimu, – aut. past.), gali turėti kelias pilietybes.“


Ar reikia pranešti Lietuvos Respublikai apie gimimu įgytas užsienio pilietybes?

„Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje – įtvirtinta pareiga LR piliečiui, įgijusiam kitos valstybės pilietybę, apie tai pranešti LR Vyriausybės įgaliotai institucijai (Migracijos departamentui ar teritorinei policijos įstaigai) arba LR diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Pranešime turi nurodyti, kada ir kokios valstybės pilietybę įgijo ir ar atitinka / neatitinka bent vieną iš šių sąlygų nurodytų Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1-5 ir 7 punktuose, kai LR pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis. Prie pranešimo turi pateikti dokumentus, patvirtinančius pranešime nurodytus faktus. Jeigu asmuo atitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 punkte nustatytą atvejį, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis – LR pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas, tuomet tėvai turi pateikti užsienio valstybės, kurios pilietybę vaikas įgijo gimstant, kompetentingos institucijos išduotą pažymą, patvirtinančią, kad tos valstybės pilietybę įgijo gimstant“– teigia Agnė Balčytytė

„Mišri šeima“ organizacijai žinomi atvejai, kuomet gauti pažymas apie gimimu įgytas pilietybes iš užsienio valstybių yra keblu. Dažnai institucijų, į kurias kreipiamasi darbuotojai nesupranta, ko jų prašoma, arba atsisako išduoti prašomą dokumentą argumentuodami, kad tokių pažymų išdavimas neįeina į institucijos kompetenciją ar įgaliojimus. Tokiais atvejais mišrios, bei emigrantų šeimos patenka į keblią padėtį, nes negali įvykdyti įstatymais numatytos pareigos pranešti apie įgytą užsienio pilietybę atitinkamai LR institucijai. „Jeigu tokios pažymos tėvai negali pateikti, tuomet turi pateikti kompetentingos institucijos išduotą išaiškinimą, kuriame būtų nurodyta, kokiais atvejais vaikai tos šalies pilietybę įgyja gimdami, ir dokumentą, patvirtinantį, kad atitinka tuos atvejus (pvz.: tėvai pateikia x šalies kompetentingos institucijos išduotą išaiškinimą, kuriame nurodyta, kad jeigu vaiko gimimo metu nors vienas iš tėvų yra x šalies pilietis, tai vaikas x šalies pilietybę įgyja gimstant, prie tokio išaiškinimo tėvai turi pateikti įrodymą, kad vienas iš tėvų vaiko gimimo metu buvo x šalies pilietis (tai gali būti asmens tapatybę ir x šalies pilietybę patvirtinantys dokumentai, galioję vaiko gimimo metu).„– papildo Migracijos departamento vyriausioji specialistė.

Organizacija „Mišri šeima“ ragina LR Vyriausybę neapsiriboti dvigubos pilietybės išsaugojimu tik tiems LR piliečiams, kurie užsienio pilietybę įgijo gimimu bei išplėsti įstatyme numatytas išimtis. Tai ne tik sutaupytų šeimoms laiko bei lėšų, bet ir leistų išvengti situacijų, kai vieni tos pačios šeimos nariai gauna teisę išsaugoti LR pilietybę, o kiti – ją praranda.