bendruomene baneris tekstas

Klausimai, susiję su gyvenimu Lietuvoje ir kita informacija

 Šioje skiltyje rasite svarbios informacijos Lietuvoje gyvenančioms mišrioms šeimoms: leidimus gyventi Lietuvoje, pavardžių rašybą, santuokos registraciją Lietuvoje, dvigubą pilietybę LR piliečiams bei jų vaikams, vardo, pavardės ar tautybės keitimo procedūras.

Taip pat norėtumėme atkreipti jūsų dėmesį, kad skiltyje ES/EEE teisė nurodyta informacija galioja visoms ES/EEE šalims, įskaitant ir Lietuvą, taigi nepamirškite užsukti ir ten.

DVIGUBA_PILIETYBE_300x200.jpgDVIGUBA PILIETYBĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIAMS

Pagal LR pilietybės įstatymo 7 straipsnį, Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1. Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas (žr papildymą)*; 

2. Yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę (t.y., iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d.–1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų);

3. Yra asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę (t.y., iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje);

4. Yra 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis (t.y., iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis);

5. Sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;

6. Yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jis yra įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) iki tol, kol jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį;

7. Yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis), ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;

8. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;

9. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

Minėto įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyje nurodyti asmenys gali atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę neatsisakydami turimos kitos valstybės pilietybės.

Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu. Kitos valstybės pilietybės turėjimas neatleidžia jo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų Lietuvos Respublikos piliečio pareigų.

Pagal šiuo metu galiojančio 2010 metais priimto LR pilietybės įstatymo 26 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1–5 ir 7 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Kitu atveju, asmuo privalo per du mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Migracijos departamentui arba teritorinėms policijos įstaigoms, arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.

Prie pranešimo pridedama:

- Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento kopija;

- dokumentas, patvirtinantis kitos valstybės pilietybės įgijimą, ar jo kopija;

- dokumentai, patvirtinantys Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5 punktuose ar 7 punkte nurodytas sąlygas, jeigu Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

Užsienio valstybių išduoti dokumentai turi būti legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip, bei išversti į lietuvių kalbą. Pranešimo apie kitos valstybės pilietybės įgijimą pagrindu pradedamas nagrinėti klausimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę.

Daugiau informacijos apie dvigubą pilietybę LR piliečiams rasite čia.

Pastaba: dviguba pilietybė taip pat reiškia keleriopą pilietybę, t.y., asmuo, atitinkantis keliamus kriterijus anksčiau išvardytais atvejais, gali turėti Lietuvos bei kitos šalies ar keletos šalių pilietybes.

Papildymas: Pagal 2015m. lapkričio 19d. įsigaliojusią Pilietybės Įstatymo pataisą, vaikai, kurie kitos šalies pilietybę įgijo gimimu (o ne natūralizacija), nebeprivalės pasirinkti vienos šalies pilietybę, kai jiems sukaks 21 metai.