Seimo rinkimai 2020

Ruošiamės atsakingai balsuoti Seimo rinkimuose 2020 ir todėl tradiciškai, kaip ir prieš kiekvienus rinkimus, susisiekiame su kandidatais tam, kad išsiaiškintume jų požiūrį mišrioms šeimoms aktualiais klausimais. Lietuvos piliečiams ir pilietėms, sukūrusiems mišrias šeimas, aktualios dvigubos (daugybinės) pilietybės, asmenvardžių rašymo, žmogaus teisių, tolerancijos temos. Šioje skiltyje pateiksime gautus politinių partijų ir kandidatų pasaulio lietuvių rinkimų apygardoje atsakymus. Kviečiame susipažinti su jų atsakymais ir sprendimą rinkimų dieną priimti atsakingai.

bendruomene baneris tekstas

LSDP 620x329

 

Į klausimus atsako Lietuvos socialdemokratų partija.

 

1. Kokia Jūsų nuomonė dvigubos (daugybinės) pilietybės klausimu? Kaip vertinate įvykusio referendumo baigtį ir kokius tolimesnius šio klausimo sprendimo būdus matote? Kaip pakomentuotumėte mišrių šeimų tarpe išsakomą poziciją, kad siaura - transatlantinė/ europinė - kryptis rūšiuoja pilietybes į „geresnes" ir „prastesnes" bei diskriminuoja apie 40% mišrias šeimas sukūrusių LR piliečių, kurių antros pusės nėra NATO ir ES šalių piliečiai(ės)?

Į dvigubos pilietybės klausimą žiūrime labai atsakingai. Pilietybė apima teises ir pareigas, todėl turime susitarti, ko iš valstybės gali tikėtis dvigubą pasą turėsiantis žmogus ir ko iš tokio žmogaus – likusi visuomenė. Praėjusiais metais vykusiame referendume rekomendavome balsuoti „Už“ ir partijos suvažiavime priėmėme atitinkamą rezoliuciją. Tačiau nepritariame žmonių rūšiavimui pagal tai, kokioje valstybėje jie gyvena. Lietuvai reikalingi visi jos žmonės, todėl pasisakome už tokį modelį, kuris nedarytų skirties tarp gyvenamosios šalies ir prie šio klausimo būtina grįžti ateityje (t.y. rengti pakartotinį referendumą).

2. Kokia jūsų pozicija dėl asmenvardžių rašymo autentiškais (lotyniškais) rašmenimis asmens tapatybės dokumentuose?

Vardas bei pavardė yra vieni iš asmeniškiausių žmogui priklausančių dalykų, todėl nesuteikdami teisės asmenvardžių rašyti originalo kalba, demonstruojame nepagarbą asmeniui. Rinkimų programoje esame numatę priimti Vardų ir pavardžių įstatymą, kuris, esant poreikiui, leistų vardą ar pavardę rašyti pagal atitinkamos kalbos taisykles.

3. Žmogaus teisių srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos, įskaitant "Mišri šeima" pabrėžia LR teisėsaugos organų nenuoseklumą registruojant, tiriant, bei patraukiant atsakomybėn asmenis dėl neapykantos nusikaltimų. Kokį matytumėt savo vaidmenį užtikrinant, jog neapykantos nusikaltimų prevencijai ir tyrimams būtų skiriamas adekvatus dėmesys?

Neapykantos nusikaltimai yra tarsi liga, kuri Lietuvą kamuoja daugybę metų, bet ją gydyti bandoma lėtai ir pasyviai. Savo ruožtu mes užtikrinsime, kad pradėta kurti ir įstrigusi darbo grupė dėl veiksmingo atsako į neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus realiai veiktų bei parengtų teisinius pasiūlymus bei praktinių priemonių rekomendacijas. Tačiau neužtenka tik atsakyti į jau įvykusius nusikaltimus. Turime vykdyti ir plačią prevencinę programą visuomenėje, kuri būtų skirta kovai su neapykanta, patyčiomis, netolerancija – tai ir socialinės informacinės kampanijos, ir mokymai valstybės ir savivaldos įstaigose, skatinant keitimąsi gerąja praktika, ir praktinės bei finansinės paramos teikimas šioje srityje dirbančioms pilietinėms visuomenės organizacijoms.

4. Koks jūsų požiūris į stiprėjantį radikalųjį nacionalizmą, ir kokius matote galimus žingsnius, kurių imtumėtės siekiant užkirsti kelią kraštutinio nacionalizmo propagandai bei galimiems išpuoliams?

Esame švietimo šalininkai ir manome, jog nemažai „baubų“ kyla iš paprasčiausio nežinojimo (pavyzdys – skiepai). Panašią taktiką įgyvendina kraštutinės dešiniosios jėgos ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tai yra nerimą kelianti tendencija, nes kai kurios iš šių jėgų neslepia simpatijų praėjusio amžiaus veikėjams, kurių veiksmai lėmė siaubingus nusižengimus žmogiškumui. Radikalių jėgų iškilimą dažnai lemia tai, jog žmonės jaučiasi neatstovaujami ir pamiršti, todėl tai rodo ir tradicinių partijų veiksmų vertinimą. Mes visi – įskaitant ir politines partijas – turime demonstruoti, jog galime ir didžiuotis savo šalimi, jos pasiekimais, ir priklausyti bei dalyvauti globaliuose procesuose, tarptautinių organizacijų veikloje.

Būtina stiprinti ir tvirtinti demokratijos, nuomonių įvairovės, lygybės, solidarumo bei tolerancijos principus tam, kad kraštutinėms nacionalistinėms jėgoms įsitvirtinti paprasčiausiai nebūtų vietos.

5. Paminėkite kertinius savo programos punktus skirtus žmogaus teisių užtikrinimui Lietuvoje.

Kuo skubiau įgyvendinsime Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią Lietuva ratifikavo dar 2010 metais, tačiau dalies įsipareigojimų nevykdo.

Priimsime partnerystės įstatymą, leidžiantį tos pačios lyties poroms įteisinti savo šeimyninius santykius.

Teisiškai reglamentuosime dar 2001 m. Civiliniame kodekse numatytą galimybę translyčiams asmenims pakeisti savo lytį ir teisinį lyties pripažinimą.

Praktiškai įgyvendinsime lygių galimybių užtikrinimo priemones valstybiniame sektoriuje, įskaitant diskriminacijos matavimo instrumentų tobulinimą ir jų taikymo plėtrą.

Įstatymais įtvirtinsime moterų reprodukcines teises.

Švietimo ir mokslo sistemą koreguosime taip, jog ji neatkartotų lyčių stereotipų.

Šie punktai nėra surašyti eilės tvarka ir tai tik keletas pasiūlymų iš viso paketo.

6. Kokį vaidmenį, Jūsų nuomone, turėtų atlikti nevyriausybinės organizacijos valstybės gyvenime?

Nevyriausybinės organizacijos atlieka labai svarbų vaidmenį visuomenėje, ypatingai tose srityse, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių laikomos neaktualiomis (nors tokios nėra) ar svarbą įgyja tik kas porą metų. NVO, tuo tarpu, ties šiomis problemomis dirba nuolat.

Savo programoje NVO įvardiname kaip partneres įvairiose srityse – rengiant ugdymo programas, siekiant „Sveikata visiems visose politikose“ tikslų įgyvendinimo. Taip pat bendradarbiausime siekdami užkirsti kelią smurtui prieš vaikus bei gerinant pažeidžiamiausių senjorų padėtį. Aktyvų nevyriausybinių organizacijų vaidmenį esame numatę užtikrinant gyvūnų gerovę ir įgyvendinant sisteminę šios srities reformą.