Seimo rinkimai 2020

Ruošiamės atsakingai balsuoti Seimo rinkimuose 2020 ir todėl tradiciškai, kaip ir prieš kiekvienus rinkimus, susisiekiame su kandidatais tam, kad išsiaiškintume jų požiūrį mišrioms šeimoms aktualiais klausimais. Lietuvos piliečiams ir pilietėms, sukūrusiems mišrias šeimas, aktualios dvigubos (daugybinės) pilietybės, asmenvardžių rašymo, žmogaus teisių, tolerancijos temos. Šioje skiltyje pateiksime gautus politinių partijų ir kandidatų pasaulio lietuvių rinkimų apygardoje atsakymus. Kviečiame susipažinti su jų atsakymais ir sprendimą rinkimų dieną priimti atsakingai.

bendruomene baneris tekstas

LSDDP 620x329

 

Į klausimus atsako Lietuvos socialdemokratų darbo partija.

 

1. Kokia Jūsų nuomonė dvigubos (daugybinės) pilietybės klausimu? Kaip vertinate įvykusio referendumo baigtį ir kokius tolimesnius šio klausimo sprendimo būdus matote? Kaip pakomentuotumėte mišrių šeimų tarpe išsakomą poziciją, kad siaura - transatlantinė/ europinė - kryptis rūšiuoja pilietybes į „geresnes“ ir „prastesnes“ bei diskriminuoja apie 40% mišrias šeimas sukūrusių LR piliečių, kurių antros pusės nėra NATO ir ES šalių piliečiai (ės)?

LSDDP visokeriopai remia dvigubą pilietybę, už ją agitavo ir vykusiame referendume. Tačiau pagal dabar galiojantį Referendumo įstatymą, kaip rodo praktika, neįmanoma pasiekti teigiamo rezultato. Daugelis pastaruoju metu organizuotų privalomų referendumų nepriėmė sprendimo dėl to, kad lemiamą vaidmenį turėjo pasyvioji mūsų rinkėjų dalis, tai yra tie, kurie nėjo balsuoti. Todėl LSDDP frakcijos Seimo nariai L. Linkevičius, J. Bernatonis ir G. Kirkilas buvo įregistravę Referendumo įstatymo pataisas, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio nuostatas būtų galima pakeisti dviem penktadaliais, o ne puse visų rinkėjų balsų. Tai, ekspertų nuomone, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tačiau Seime tam nebuvo pritarta. Bendrame demokratinių valstybių kontekste, Lietuvoje taikomos normos yra nerealiai griežtos, ir kitose valstybėse dėl privalomų sprendimų referendumu tokios nėra taikomos.

2. Kokia jūsų pozicija dėl asmenvardžių rašymo autentiškais (lotyniškais) rašmenimis asmens tapatybės dokumentuose?

Dar prieš penkerius metus Seime įregistruotos LSDDP frakcijos narių G. Kirkilo ir I. Šiaulienės parengtos įstatymo pataisos, kurios įteisintų q, w ir x rašymą asmens dokumentuose. Tačiau Seimas to projekto nesvarsto, kadangi jam nepritaria konservatoriai ir dalis valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narių. Mes palaikome minėtas pataisas, nes tai žmogaus teisių ir asmens tapatybės klausimas.

3. Žmogaus teisių srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos, įskaitant “Mišri šeima” pabrėžia LR teisėsaugos organų nenuoseklumą registruojant, tiriant, bei patraukiant atsakomybėn asmenis dėl neapykantos nusikaltimų. Kokį matytumėt savo vaidmenį užtikrinant, jog neapykantos nusikaltimų prevencijai ir tyrimams būtų skiriamas adekvatus dėmesys?

Atsakomybė už neapykantos nusikaltimus yra tinkamai reglamentuota LR Baudžiamajame kodekse ir kituose įstatymuose. Yra pakankamai nuostatų dėl asmenų padariusių tokio pobūdžio nusikaltimus patraukimo administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn, tačiau ne visuomet būna tinkamas jų įgyvendinimas. Todėl manytume, kad teisėsaugos institucijos šių nusikaltimų prevencijai ir tyrimams turėtų skirti daugiau dėmesio, o visuomenėje šiuo klausimu reikėtų aktyviau plėsti edukacinį darbą.

4. Koks jūsų požiūris į stiprėjantį radikalųjį nacionalizmą, ir kokius matote galimus žingsnius, kurių imtumėtės siekiant užkirsti kelią kraštutinio nacionalizmo propagandai bei galimiems išpuoliams?

Šiuo metu Lietuvoje situacija dėl radikalaus nacionalizmo dar nėra tokia bloga kaip Vakarų Europoje, tačiau turime susirūpinti ir kraštutinio nacionalizmo užuomazgomis, kad jos nesuvešėtų. Vėlgi, įstatymų nuostatų pakanka, būtinas visuomenės švietimas ir savalaikė politikų reakcija.

5. Paminėkite kertinius savo programos punktus skirtus žmogaus teisių užtikrinimui Lietuvoje.

LSDDP rinkimų programoje pabrėžiama, kad teisingumas suponuoja visų žmogaus teisių įgyvendinimą. Deja, Lietuvoje valdžios institucijos ir nevyriausybinės organizacijos rūpinasi tik labai siaurais žmogaus teisių aspektais, kurie visiškai negarantuoja socialinio teisingumo. LSDDP sieks suaktualinti ir įgyvendinti žmogaus teises į orų gyvenimą, į darbą ir kūrybą, į mokslą, į socialinį aprūpinimą ir pan., jas susiesime su pareigų Tautai ir Tėvynei vykdymu. Mūsų manymu, žmogus, nedalyvaujantis pagal galimybes gerovės kūrime, neturi teisės reikalauti visuomenės dėmesio ir paramos sau. Mes esame už solidarumą ir piliečių teisių ir pareigų darną.

6. Kokį vaidmenį, Jūsų nuomone, turėtų atlikti nevyriausybinės organizacijos valstybės gyvenime?

Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo yra labai reikšmingas, todėl LSDDP remia ir skatina jų veiklą, palaiko visuomenei naudingas iniciatyvas. Nevyriausybinės organizacijos glaudžiai bendradarbiaudamos su valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigomis gali ir turi ženkliai prisidėti prie pilietinės visuomenės stiprinimo, pagal kompetenciją aktyviai dalyvauti tiek priimant sprendimus, tiek ir įgyvendinant atitinkamas valstybės programas ar priemones. Jos turėtų dar aktyviau veikti teikiant socialines, kultūrines ir švietimo paslaugas įvairioms visuomenės grupėms.