Seimo rinkimai 2020

Ruošiamės atsakingai balsuoti Seimo rinkimuose 2020 ir todėl tradiciškai, kaip ir prieš kiekvienus rinkimus, susisiekiame su kandidatais tam, kad išsiaiškintume jų požiūrį mišrioms šeimoms aktualiais klausimais. Lietuvos piliečiams ir pilietėms, sukūrusiems mišrias šeimas, aktualios dvigubos (daugybinės) pilietybės, asmenvardžių rašymo, žmogaus teisių, tolerancijos temos. Šioje skiltyje pateiksime gautus politinių partijų ir kandidatų pasaulio lietuvių rinkimų apygardoje atsakymus. Kviečiame susipažinti su jų atsakymais ir sprendimą rinkimų dieną priimti atsakingai.

bendruomene baneris tekstas

AndriusBagdonas 620x329

Į klausimus atsako Pasaulio lietuvių apygardos kandidatas, Liberalų sąjūdžio atstovas Andrius Bagdonas.

 

1. Kokia Jūsų nuomonė dvigubos (daugybinės) pilietybės klausimu? Kaip vertinate įvykusio referendumo baigtį ir kokius tolimesnius šio klausimo sprendimo būdus matote? Kaip pakomentuotumėte mišrių šeimų tarpe išsakomą poziciją, kad siaura - transatlantinė/ europinė - kryptis rūšiuoja pilietybes į „geresnes“ ir „prastesnes“ bei diskriminuoja apie 40% mišrias šeimas sukūrusių LR piliečių, kurių antros pusės nėra NATO ir ES šalių piliečiai(ės)?

Liberalų sąjūdis nuo pat pradžių pasisakė už platesnį dvigubos pilietybės apibrėžimą – įskaitant mišrias šeimas bei mūsų žmones ne ES ar NATO šalyse. Tačiau tokiam klausimui reikalingas visų politinių jėgų susivienijimas, todėl pirmiausia kovosiu už tai, jog būtų surengtas antras referendumas dėl pilietybės išsaugojimo 2024-aisiais.

2. Kokia jūsų pozicija dėl asmenvardžių rašymo autentiškais (lotyniškais) rašmenimis asmens tapatybės dokumentuose?

Tik už – manau, kad kiekvienas žmogus turi teisę savo vardą ir pavardę asmens tapatybės dokumentuose rašyti taip, kaip nori.

3. Žmogaus teisių srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos, įskaitant “Mišri šeima” pabrėžia LR teisėsaugos organų nenuoseklumą registruojant, tiriant, bei patraukiant atsakomybėn asmenis dėl neapykantos nusikaltimų. Kokį matytumėt savo vaidmenį užtikrinant, jog neapykantos nusikaltimų prevencijai ir tyrimams būtų skiriamas adekvatus dėmesys?

Manau, jog neapykantos nusikaltimai, pradedant nuo neapykantos kalbos, baigiant išpuoliais turi būti tiriami pagal Baudžiamąjį kodeksą. Kartu su tuo turime dirbti ties sisteminga prevencija – tolerancijos skatinimas privalo būti plačiau diegiamas mūsų švietimo sistemoje.

4. Koks jūsų požiūris į stiprėjantį radikalųjį nacionalizmą, ir kokius matote galimus žingsnius, kurių imtumėtės siekiant užkirsti kelią kraštutinio nacionalizmo propagandai bei galimiems išpuoliams?

Esu kategoriškai prieš radikalaus nacionalizmo apraiškas. Lietuva – globalaus, nuolat besikeičiančio pasaulio dalis, todėl turime skatinti toleranciją kitataučiams. Pirmiausia, manau, jog būtini sisteminiai pokyčiai mūsų migracijos politikoje – žmonėms iš kitų valstybių turi būti sudarytos geresnės sąlygos gyventi, dirbti ar mokytis Lietuvoje. Kartu turime stiprinti ryšį su savo diaspora – būtent užsienio lietuviai yra mūsų tiltas su pasauliu, iš kurių turime mokytis tolerancijos.

5. Paminėkite savo kertines nuostatas, skirtas žmogaus teisių užtikrinimui Lietuvoje.

Žmogaus teisės privalo tapti valstybės prioritetu, o ne antraeile tema. Pagrindiniai mano principiniai prioritetai šioje srityje: adekvačiai proporcingos bausmės nusižengusiems; lyčių lygybės užtikrinimas visose srityse; originalių asmenvardžių rašybos įteisinimas; galimybė sudaryti lyčiai neutralią partnerystę.

6. Kokį vaidmenį, Jūsų nuomone, turėtų atlikti nevyriausybinės organizacijos valstybės gyvenime?

Pasisakau už tai, jog nevyriausybinėms organizacijoms būtų perduota dalis viešųjų paslaugų, kurias dabar vykdo įvairios biudžetinės įstaigos. Taip pat manau, jog NVO atstovai turi būti įtraukiami į sprendimų priėmimo procesus valstybės lygmeniu. Turime sudaryti galimybes nevyriausybininkams pasisakyti Seimo ar Vyriausybės posėdžiuose, turėti savo atstovus įvairiose komisijose, darbo grupėse.