Seimo rinkimai 2020

Ruošiamės atsakingai balsuoti Seimo rinkimuose 2020 ir todėl tradiciškai, kaip ir prieš kiekvienus rinkimus, susisiekiame su kandidatais tam, kad išsiaiškintume jų požiūrį mišrioms šeimoms aktualiais klausimais. Lietuvos piliečiams ir pilietėms, sukūrusiems mišrias šeimas, aktualios dvigubos (daugybinės) pilietybės, asmenvardžių rašymo, žmogaus teisių, tolerancijos temos. Šioje skiltyje pateiksime gautus politinių partijų ir kandidatų pasaulio lietuvių rinkimų apygardoje atsakymus. Kviečiame susipažinti su jų atsakymais ir sprendimą rinkimų dieną priimti atsakingai.

bendruomene baneris tekstas

LAVES PARTIJA 620x329

Į klausimus atsako Laisvės partija.

 

 

1. Kokia Jūsų nuomonė dvigubos (daugybinės) pilietybės klausimu? Kaip vertinate
įvykusio referendumo baigtį ir kokius tolimesnius šio klausimo sprendimo būdus
matote? Kaip pakomentuotumėte mišrių šeimų tarpe išsakomą poziciją, kad
siaura - transatlantinė/europinė - kryptis rūšiuoja pilietybes į ,,geresnes” ir
,,prastesnes” bei diskriminuoja apie 40% mišrias šeimas sukūrusių LR piliečių,
kurių antros pusės nėra NATO ir ES šalių piliečiai(ės)?

Palaikome daugybinės pilietybės įteisinimą nediskriminuojant kitų valstybių pilietybių
į geresnes ir blogesnes. Anksčiau siūlytos daugybinės pilietybės referendume vartojama
euroatlantinių šalių kartelė yra per griežta. Nors akivaizdu, kad dabartinė geopolitinė
situacija lemia, kad kai kurių šalių piliečių tapimą mūsų valstybės piliečiais reikėtų
vertinti atsargiai ir skeptiškai, tačiau negalime ignoruoti tokių šalių kaip Ukraina, kitų
Rytų Partnerystės valstybių, Pietų Amerikos, Centrinės Azijos valstybių ir jose
gyvenančių lietuvių.

Įvykusio referendumo baigties negalime vertinti pozityviai, nes ji neatnešė lauktų
pokyčių, nors daugiau nei 70 proc. rinkimuose dalyvavusių žmonių palaikymas
daugybinei pilietybei suteikia labai tvirtą mandatą dėl šio klausimo dirbti toliau.
Kadangi Lietuvos pilietybės santykių teisinio reguliavimo pagrindai gali būti keičiami
tik surengus privalomąjį referendumą, sieksime, kad jis būtų ne tik dar kartą surengtas
(geriausiai per ateinančius prezidento rinkimus 2024 m.), tačiau ir imsimės aktyvios
lyderystės vykdydami efektyvią mobilizacinę kampaniją dėl daugybinės pilietybės
įteisinimo, taip pat sieksime dėl to sudaryti nacionalinį susitarimą su visomis
pagrindinėmis politinėmis partijomis, žiniasklaida bei visuomeninėmis
organizacijomis.

Kol to nepavyko pasiekti, ketiname labiau liberalizuoti dabartinį Pilietybės įstatymą –
pasitelkus atitinkamus mechanizmus, suteikti visas galimybes emigravusiems mūsų
piliečiams išlaikyti savo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę net ir tada, kai yra
gaunama kitos šalies pilietybė. Analogiškai palaikome idėją, kad būtų palengvinta
galimybė mūsų šalies visuomeniniame gyvenime aktyviai veikiantiems užsienio
piliečiams tapti ir Lietuvos Respublikos piliečiais.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė Seime taip pat yra pateikusi siūlymą
panaikinti gresiančias baudas už nepranešimą apie kitos valstybės pilietybės priėmimą.

2. Kokia jūsų pozicija dėl asmenvardžių rašymo autentiškais (lotyniškais)
rašmenimis asmens tapatybės dokumentuose?

Užtikrinsime, kad tiek tarptautines šeimas sukūrę Lietuvos piliečiai, tiek tautinių
bendrijų atstovai asmenvardžius asmens tapatybės dokumentuose galėtų rašyti
originalo kalba lotyniškais rašmenimis.

3. Žmogaus teisių srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos, įskaitant “Mišri
šeima” pabrėžia LR teisėsaugos organų nenuoseklumą registruojant, tiriant, bei
patraukiant atsakomybėn asmenis dėl neapykantos nusikaltimų. Kokį matytumėt
savo vaidmenį užtikrinant, jog neapykantos nusikaltimų prevencijai ir tyrimams
būtų skiriamas adekvatus dėmesys?

Esame įsitikinę, kad lietuviškos vertybės yra ne uždarumas ir neapykanta, o atvirumas
ir pakantumas vienas kitam. Sustiprinę ir apsaugoję mūsų visuomenės įvairovę, ir toliau
kursime vakarietišką, su pasitikėjimu ir atvirumu į rytojų žvelgiančią Lietuvą.
Laisvės partijos programoje esame įsipareigoję peržiūrėti neapykantos nusikaltimų ir
neapykantos kalbos tautybės, etninės kilmės, kalbos, seksualinės orientacijos, lytinės
tapatybės ir kitais pagrindais reglamentavimą bei kylančias įgyvendinimo problemas,
taip pat užtikrinti jų sprendimui reikalingą politinę valią ir nuolatinį politinį dėmesį.

4. Koks jūsų požiūris į stiprėjantį radikalųjį nacionalizmą, ir kokius matote galimus
žingsnius, kurių imtumėtės siekiant užkirsti kelią kraštutinio nacionalizmo
propagandai bei galimiems išpuoliams?

Nacionalizmas, rasizmas, ksenofobija, homofobija, seksizmas ir kitos nepakantumo
apraiškos tampa kasdieniais reiškiniais. Lietuva nėra izoliuota sala, todėl privalome
veikti keliomis kryptimis. Pirmiausia turime remti liberalios demokratijos vertybes
aplink Lietuvą: Europos Sąjungoje neturime daryti išimčių valstybėms narėms,
pavyzdžiui, Vengrijai ar Lenkijai, dėl jose pažeidinėjamų žmogaus teisių. Analogiškai
turime atidžiai stebėti, kas vyksta Baltarusijoje, Rusijoje, Kinijoje ir kitose žmogaus
teisių negerbiančiose valstybėse bei ieškoti sprendimo būdų, kurie paskatintų teigiamus
demokratinius pokyčius jose.

Veikdami Lietuvoje, turime demonstruoti tvirtą politinį stuburą ir neieškoti naudos
eidami net į trumpalaikes sąjungas su žmogaus teisių negerbiančiomis politinėmis
jėgomis. Kartu sprendžiant visuomenės kultūros klausimus, tikime švietimo idėja.
Turime tiek vystyti šviečiamąsias programas visuomenėje, tiek iš esmės atnaujinti
ugdymo programas mokyklose, kad vaikai būtų mokomi XXI a. reikalingų žinių ir
įgūdžių, tarp kurių turi būti ir pilietiškumo bei tarpkultūrinės komunikacijos žinių,
įgūdžių ir vertybių ugdymas.

5. Paminėkite kertinius savo programos punktus skirtus žmogaus teisių užtikrinimui
Lietuvoje.

a) LGBT+ asmenims - teisė įteisinti savo šeimos santykius. Priimsime Civilinio kodekso
pakeitimus, kad būtų sureguliuoti tos pačios ir skirtingų lyčių šeimos partnerystės
santykiai. Inicijuosime Konstitucijos pataisą, leisiančią tos pačios lyties šeimoms
sudaryti civilinę santuoką.

b) Netoleruosime jokio smurto. Smurto aukos gaus kokybišką kompleksinę pagalbą, o
smurtautojai bus iškart nuo jų atriboti. Užtikrinsime, kad nė vienas nuo smurto artimoje
aplinkoje ar smurto lyties pagrindu nukentėjęs asmuo neliktų be būtinos pagalbos ir
apsaugos.

c) Moterys uždirbs tiek pat, kiek vyrai. Sumažinsime moterų ir vyrų darbo užmokesčio
atotrūkį sudarydami tokias pat galimybes užsidirbti, kaip vyrams. Skatinsime
neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas, sukursime vaiko priežiūros paslaugų
subsidijas dirbantiems, mažesnes pajamas gaunantiems, ikimokyklinio amžiaus vaikus
auginantiems tėvams.

d) Tautinės bendrijos turės tas pačias saviraiškos galimybes. Inicijuosime, kad vardus ir
pavardes asmens tapatybės dokumentuose būtų galima rašyti originalia forma
lotyniškais rašmenimis. Remsime mokyklos dėstomąja ukrainiečių kalba steigimą.

e) Žmonės su negalia taps lygiaverčiais mūsų visuomenės nariais, švietimo ir ekonomikos
dalyviais. Įgyvendinsime masinę viešų erdvių pritaikymo neįgaliesiems programą
miestuose ir miesteliuose. Informaciniai renginiai, tokie kaip konferencijos, politiniai
debatai, spektakliai, bus prieinami kurtiesiems. Neįgaliesiems visiškai pritaikysime
aukštojo mokslo programas - tai leis jiems visavertiškai dalyvauti darbo rinkoje.

6. Kokį vaidmenį, Jūsų nuomone, turėtų atlikti nevyriausybinės organizacijos
valstybės gyvenime?

Daugelis NVO yra ne pirmus metus dirbantys savo sričių specialistai, su kuriais Laisvės
partija konsultuosis įvairiais valstybės gyvenime iškilusiais klausimais (gyvūnų
apsaugos, neįgaliųjų teisių, kultūros, rūpesčio vaikais, senjorais ir t.t.).

Nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje dažnai teikia kokybiškas, efektyvias ir
profesionalias paslaugas. Jų paslaugų spektras platus, dinamiškas ir atliepiantis
individualius žmogaus poreikius, o, vykstant kokybiškam tarpinstituciniam
bendradarbiavimui, specialistai, socialiniai darbuotojai ar savanoriai įgauna reikiamų
žinių. Todėl ten, kur tai tikslinga, sieksime kuo didesnį socialinių paslaugų kiekį
perduoti nevyriausybiniam ar privačiam sektoriui ir užtikrinsime tam reikalingą
finansavimą.