Seimo rinkimai 2020

Ruošiamės atsakingai balsuoti Seimo rinkimuose 2020 ir todėl tradiciškai, kaip ir prieš kiekvienus rinkimus, susisiekiame su kandidatais tam, kad išsiaiškintume jų požiūrį mišrioms šeimoms aktualiais klausimais. Lietuvos piliečiams ir pilietėms, sukūrusiems mišrias šeimas, aktualios dvigubos (daugybinės) pilietybės, asmenvardžių rašymo, žmogaus teisių, tolerancijos temos. Šioje skiltyje pateiksime gautus politinių partijų ir kandidatų pasaulio lietuvių rinkimų apygardoje atsakymus. Kviečiame susipažinti su jų atsakymais ir sprendimą rinkimų dieną priimti atsakingai.

bendruomene baneris tekstas

Ruta Miliute 620x329

Pasaulio lietuvių apygardos kandidatė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Rūta Miliūtė atsako į „Mišri šeima“ klausimus.

 1. Kokia Jūsų nuomonė dvigubos (daugybinės) pilietybės klausimu? Kaip vertinate įvykusio referendumo baigtį ir kokius tolimesnius šio klausimo sprendimo būdus matote? Kaip pakomentuotumėte mišrių šeimų tarpe išsakomą poziciją, kad siaura - transatlantinė/ europinė - kryptis rūšiuoja pilietybes į „geresnes“ ir „prastesnes“ bei diskriminuoja apie 40% mišrias šeimas sukūrusių LR piliečių, kurių antros pusės nėra NATO ir ES šalių piliečiai(ės)?

Tikiu, kad pasaulyje gyvenantys lietuviai turi teisę į Lietuvos pilietybės, kaip ryšio su Tėvyne, išsaugojimą, todėl turime siekti, kad būtų plečiama teisė į dvigubą pilietybę. Konstitucinio teismo išaiškinimas sako, kad nėra kito būdo pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį, kaip tik privalomas referendumas. Ilgus metus tai buvo atidėliojama, LVŽS ryžosi šį žingsnį žengti. Apmaudu, kad oponuojančios partijos ir jų vadovai skatino žmones susilaikyti arba apskritai nedalyvauti balsavime, vietoj to, kad sutelktų rinkėjus ir prisidėtų prie bendro tikslo. Kartelė išties aukšta, iki sprendimo priėmimo pritrūko labai nedaug, tad faktą, kad virš 70% balsavusių palaikė pilietybės išsaugojimo idėją, laikau įpareigojimu tęsti pradėtą darbą. Per ateinančius keturis metus, įvertinę išmoktas pamokas, turime susitelkti, atsakingai pasiruošti ir surengti naują referendumą.

Kalbant apie transatlantinę/europinę kryptį (kurią atitinka ES, NATO, EBPO šalys), negaliu sutikti, kad tai pilietybių skirstymas į „geresnes“ ir „prastesnes“. Tokį pasirinkimą diktuoja saugumo ir Lietuvos geopolitinė situacija. Suprantu mišrių šeimų lūkesčius, pradėjus pasiruošimą naujam referendumui bus peržiūrima formuluotė ir rasime sprendimą, dėl kurio žmonės nesijaustų rūšiuojami ar diskriminuojami.

2. Kokia jūsų pozicija dėl asmenvardžių rašymo autentiškais (lotyniškais) rašmenimis asmens tapatybės dokumentuose?

Esu už. 2017m. kartu su kitais Seimo nariais teikėme Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo pataisas, kurios leistų vardą ir pavardę dokumentuose rašyti autentiškais lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Gaila, bet Seime sutarimo pasiekti nepavyko, siūlymas nėra atmestas, tačiau užstrigęs. Tikiuosi, kad kitoje kadencijoje, atsinaujinus Seimo sudėčiai, pavyks asmenvardžių klausimą išspręsti.

3. Žmogaus teisių srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos, įskaitant “Mišri šeima” pabrėžia LR teisėsaugos organų nenuoseklumą registruojant, tiriant, bei patraukiant atsakomybėn asmenis dėl neapykantos nusikaltimų. Kokį matytumėt savo vaidmenį užtikrinant, jog neapykantos nusikaltimų prevencijai ir tyrimams būtų skiriamas adekvatus dėmesys?

Daug pokyčių prasideda nuo visuomenės informavimo ir švietimo. Svarbus kompetentingų institucijų supratimo, teisėsaugos pareigūnų kvalifikacijos didinimas, veiksmingas atsakomybės už neapykantos nusikaltimus užtikrinimas. Reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas tarp valstybinio sektoriaus, nevyriausybinių organizacijų ir pažeidžiamų bendruomenių, didesnis žiniasklaidos dėmesys ir jautrumas. Negalime toleruoti tokių nusikaltimų, mano, kaip Seimo narės, vaidmuo - pirmiausia teisinio reguliavimo tobulinimas ir atsakingų institucijų parlamentinė kontrolė.

4. Koks jūsų požiūris į stiprėjantį radikalųjį nacionalizmą, ir kokius matote galimus žingsnius, kurių imtumėtės siekiant užkirsti kelią kraštutinio nacionalizmo propagandai bei galimiems išpuoliams?

Tenka pripažinti, kad mūsų kasdienybėje vis dar gausu įvairių nepakantumo formų. Svarbu tolerancijos ugdymas, kritinis mąstymas, politinė lyderystė, žiniasklaidos vaidmuo formuojant viešąją nuomonę. Turime sudaryti sąlygas tautinėms mažumoms integruotis į visuomenę, išlaikant savo autentiškumą. Reikia ugdyti visuomenės toleranciją, supratimą, pasitikėjimą vieni kitais, taip užkertant kelią etninei neapykantai, diskriminacijai, atskirčiai.

5. Paminėkite savo kertines nuostatas, skirtas žmogaus teisių užtikrinimui Lietuvoje.

Manau, kad Lietuva keičiasi, mes, kaip visuomenė, tampame laisvesni, tolerantiškesnis, tačiau valstybės pareiga yra apsaugoti ir gerbti žmogaus teises, kad kiekvienas asmuo jaustųsi laisvas ir galėtų save realizuoti. Tarp pagrindinių savo tikslų noriu įvardinti šiuos: lyčių lygybė, lygių darbo, socialinių ir kitų galimybių užtikrinimas, bet kokių formų smurto prevencija, vaikų su negalia integracija į švietimo sistemą, suaugusiųjų – į darbo rinką ir visuomeninį gyvenimą.

6. Kokį vaidmenį, Jūsų nuomone, turėtų atlikti nevyriausybinės organizacijos valstybės gyvenime?

Nevyriausybinis sektorius yra neatsiejamas nuo modernios, laisvos ir atviros visuomenės. NVO dėka žmonės gali aktyviau įsitraukti į visuomeninį gyvenimą, skleisti savo idėjas, dalyvauti sprendimų priėmime, gerinti gyvenimo sąlygas, teikti paslaugas ir padėti tiems, kam pagalba labiausiai reikalinga. 2019m. buvo priimtas sprendimas steigti NVO fondą, kuris padės sustiprinti pilietinę visuomenę. Stipresnės nevyriausybinės galėtų aktyviau teikti socialines paslaugas, tai ypač pagerintų jų prieinamumą regionuose.