bendruomene baneris tekstas

2017 straipsnių tyrimasLietuviškuose naujienų portaluose pasirodantys straipsniai apie Lietuvos piliečius, sukūrusius šeimas su užsieniečiais, sukelia nemenkas diskusijas mišrių šeimų bendruomenėje. Dažnai jaučiama, kad lietuviška spauda neatspindi tikrosios mišrių šeimų realybės, pateikia tik sensacingas ir skandalingas istorijas, vardan didesnio skaitytojų skaičiaus iškreipia tikrąjį vaizdą. „Mišri šeima“ komanda atidžiai sekė 2017 metais lietuviškoje spaudoje pasirodančius straipsnius apie mišrias šeimas ir pabandė patvirtinti arba paneigti kai kuriuos dažniausiai girdimus teiginius.

Tyrimo tikslas buvo kuo objektyviau pristatyti 2017 metų lietuviškos spaudos pieštą mišrių šeimų portretą.Tyrimui buvo pasirinkti trys didžiausi naujienų portalai: 15min.lt, lrytas.lt ir delfi.lt. Iš viso surinkome 167 straipsnius apie lietuvių sukurtas mišrias šeimas. Teisingumo vardan turime pastebėti, kad turbūt buvo paskelbta ir daugiau tokių straipsnių, taip pat kai kurios istorijos buvo plačiai pakartotos per kelis naujienų portalus ir po kelis kartus. Tyrimui rinkome visus atrastus straipsnius, kuriuose buvo paminėtos mišrios šeimos, neatsižvelgiant į straipsnio temą (pvz: verslas, kelionės, šeimos gyvenimas ir pan.).

Lietuvos žiniasklaidą labiausiai domina mišrias šeimas sukūrusios lietuvės

Tarp tyrimui surinktų straipsnių, 132 (79%) straipsniai buvo apie moteris lietuves, ištekėjusias už užsieniečių, ir 35 (21%) straipsniai – apie vyrus lietuvius, vedusius užsienietes. Nors straipsnių skaičiaus tarp vyrų ir moterų skirtumas yra akivaizdus, jis tik keliais procentais skiriasi nuo oficialios 2016 m. lietuvių santuokų su užsieniečiais statistikos. 2016 m. lietuvės moterys sudarė 2441 santuokas su užsienio piliečiais, vyrai - 967 santuokas su užsienio šalių pilietėmis, t. y. atitinkamai 72% ir 28%. Taigi galime patvirtinti, kad lietuviški naujienų portalai apie lietuves moteris, sukūrusias mišrias šeimas, rašo dažniau, bet proporcingai mišrių šeimų statistikai.

Vyrų ir moterų santuokosLietuvos žiniasklaidą labiausiai domina mišrias šeimas sukūrusios lietuvės

Tarp tyrimui surinktų straipsnių, 132 (79%) straipsniai buvo apie moteris lietuves, ištekėjusias už užsieniečių, ir 35 (21%) straipsniai – apie vyrus lietuvius, vedusius užsienietes. Nors straipsnių skaičiaus tarp vyrų ir moterų skirtumas yra akivaizdus, jis tik keliais procentais skiriasi nuo oficialios 2017 m. mišrias šeimas sukūrusių lietuvių statistikos. 2017 m. lietuvės moterys sudarė 2441 santuokas su užsienio piliečiais, vyrai - 967 santuokas su užsienio šalių pilietėmis, t. y. atitinkamai 72% ir 28%. Taigi galime patvirtinti, kad lietuviški naujienų portalai apie lietuves moteris, sukūrusias mišrias šeimas, rašo dažniau, bet proporcingai mišrių šeimų statistikai.

 

Lietuvos žiniasklaida apie mišrias šeimas rašo tik skandalingomis temomis

Straipsnių apie mišrias šeimas temosMišrių šeimų atstovai dažnai skundžiasi, kad lietuviški portalai rašo tik apie nesėkmingas mišrių šeimų istorijas, spaudoje pasakojama tik apie skyrybas, vaikų grobimus, apgaules ir pan. Tarp surinktų 2017 metų straipsnių 40% buvo apie vestuves, draugystes, vaikų gimimus ir panašius džiugius porų gyvenimo įvykius, 21% – apie skyrybas, konfliktus ir vaikų dalybas, 17% – apie gyvenimą užsienyje, 11% – apie gyvenimą ir verslą Lietuvoje ir 11% – kitomis temomis. Nors diskusijose dažniausiai aptariamos negatyvios temos, spaudoje galima rasti daugiau teigiamų, nei neigiamų straipsnių.

Šį pasiskirstymą sunku pagrįsti arba paneigti faktais, išskyrus skyrybų statistiką. Pagal 2015m. Statistikos departamento duomenis, mišrios poros skiriasi rečiau nei dviejų lietuvių poros (atitinkamai 26% ir 47%). Tokia pati tendencija pastebima jau dešimtmetį. Kadangi tyrimo tikslas nebuvo ištirti žiniasklaidos dėmesį ir dviejų lietuvių poroms, negalime teigti, jog mišrios šeimos yra atspindėtos proporcingai ir net pusė straipsnių apie dviejų lietuvių poras nagrinėja skyrybų temą.

Straipsnių apie mišrias šeimas antraštės dažnai yra negatyvios ir klaidinančios

Antraštėse paminėta informacijaAntraštės tikslas – patraukti skaitytojo dėmesį, sudominti skaitytoją paspausti ant nuorodos ir jį perskaityti. Ar tiesa, kad lietuviški naujienų portalai antraštėse pateikia neigiamą ar klaidinančią informaciją? Tiriant 2017 metų straipsnius apie mišrias šeimas buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kokią informaciją portalų redakcija pateikia antraštėse apie mišrias šeimas. Didžioji dauguma straipsnių antraščių, net 57%, nurodė užsieniečio sutuoktinio kilmę ir/ar rasę*. Kitų straipsnių antraštėse galima rasti informacijos apie sutuoktinių turtus ir karjerą (19%), religiją (4%), amžių (4%) ir kita (16%).

* Užsienietiško vardo ar pavardės, pagal kurią galima suprasti ir sutuoktinio nelietuvišką kilmę, paminėjimas antraštėje buvo skaičiuotas kaip kilmės nurodymas.

Lietuvos žiniasklaida mišrias poras dažniausiai aprašo negatyviai

Kaip šio straipsnio pradžioje rašėme, didžioji dalis straipsnių apie mišrias šeimas rašė smagiomis temomis, pavyzdžiui, vestuvės ir vaikų giminai. Šiame tyrime pabandėme suskaičiuoti, kiek straipsnių yra pozityvių, o kiek negatyvių, ir kuris portalas dažniau skelbia skelbia negatyvias istorijas apie mišrias šeimas. Iš viso buvo suskaičiuotos 102 pozityvios istorijos (61%) ir 65 negatyvios istorijos (39%). Vertinant straipsnio pozityvumą ir negatyvumą buvo atsižvelgta ne tik į straipsnio turinį, bet ir į antraštę. Buvo pastebėta, kad kartais net istorijoms, kurios buvo pozityvios, buvo suteiktos antraštės su negatyviu atspalviu. Straipsnių antraštėse apie mišrias šeimas galima rasti tokių teiginių: teismas, skyrybos, smurtas, seksualinis išnaudojimas, skandalas, gyvenimas nebuvo rožėmis klotas, kova, pakvipo paraku, santykių drama, kovinė savigyna ir pan.

Dienraščių palyginimas - neigiami straipsniaiTyrimo metu paaiškėjo, kad kai kurie lietuviški naujienų portalai dažniau nei jų konkurentai skelbia negatyvias istorijas apie mišrias šeimas. Suskaičiavus visus kiekvieno naujienų portalo straipsnius matoma, kad beveik pusė (46%) Lrytas.lt portalo skelbiamų straipsnių apie mišrias šeimas yra negatyvūs. Kiti du nagrinėti portalai 15min.lt ir Delfi.lt paskelbė beveik po tiek pat negatyvių straipsnių, atitinkamai 30% ir 33% visų jų paskelbtų straipsnių.

Yra sunku rasti statistiką, kuri įrodytų, jog beveik pusė (Lrytas.lt) ar bent trečdalis (15min.lt, Delfi.lt) mišrių šeimų yra nelaimingos ir „nusipelnė“ negatyvaus straipsnio. Peršasi išvada, kad net jeigu ir rašoma apie džiugius gyvenimo įvykius ar šaunią šeimą, žurnalistams vistiek rūpi įgelti, tokią šeimą nušviesti negatyvioje šviesoje, paskatinti visuomenės neigiamą nusistatymą. Belieka tik apgailestauti.

Lietuvos žiniasklaida dažniau negatyviai rašo apie moteris, sukūrusias mišrias šeimas

Vyrai ir moterys - neigiami straipsniai2017 metais lietuviški naujienų portalai paskelbė daugiau straipsnių apie lietuves moteris, sudariusias mišrias santuokas, nei apie lietuvius vyrus, kurie vedė užsienio šalių pilietes. Iš visų straipsnių apie lietuvių moterų mišrias šeimas net 42% buvo negatyvūs. Tuo tarpu tik 29% visų straipsnių apie vyrų mišrias santuokas buvo negatyvūs. Tokį didelį skirtumą tarp negatyvių straipsnių lietuvius apie moteris ir vyrus galima nebent paaiškinti citata iš interviu su lygių galimybių plėtros centro eksperte Margarita Jankauskaite: „ Formuojant šias logines grandines rasistinė ir lyčių sistema sustiprina viena kitą ir moterims taikomi kitokie moralės standartai nei vyrams. Pastariesiems lytiniai santykiai su kitų etninių grupių atstovėmis neužtraukia atsakomybės. Jie siejami su tariamu (ar faktiniu) priešo teritorijos užvaldymu ir tam tikruose kontekstuose yra skatinami ar netgi privalomi. Tuo tarpu moterims kaltės našta dėl neapsaugotos (kolektyvinės) garbės tenka net tuomet, kai jos nukenčia dėl prievartos, yra išžaginamos ar pastoja, todėl seksualiniai nusikaltimai nutylimi arba sąmoningai pasitelkiami kaip karo ginklas.” Visą interviu skaitykite čia.

Lietuvos žiniasklaida rašo per daug straipsnių apie lietuvių mišrias šeimas su musulmonais

Religija straipsniuose apie mišrias šeimasTarp tyrimui naudotų straipsnių tik 16-oje jų buvo paminėta religija. Daugiausia straipsnių buvo apie santuokas su musulmonais (8 straipsniai). Krikščionybė straipsniuose buvo paminėta 4 kartus, judaizmas – 2, kitos religijos – taip pat 2 kartus. Atraštėse dėmesio sulaukia tik islamo religija, kitos religijos neminimos. Tarp visų straipsnių, kurių antraštėse buvo paminėta islamo religija, didžioji dauguma (71%) buvo negatyvūs. Tokiose antraštėse naudojami žodžiai: pragaras, apgauta, nepasikuklino – gyveno su dviem, pakliuvo į pinkles, tekėti nedera. Straipsniuose, kurių antraštėse buvo paminėta islamo religija, aprašomos temos buvo skyrybos (4 straipsniai) ir gyvenimo su musulmonais ypatumai (3 straipsniai). Taigi galima daryti išvadą, kad užsieniečių sutuoktinių religija, jei ji yra ne islamas, nėra išskiriama straipsnio antraštėje, taip pat ir straipsniuose kitos religijos sulaukia mažiau susidomėjimo.

Nagrinėjant straipsnius taip pat pastebima tendencija apie užsieniečių sutuoktinių, kilusių iš musulmoniškų šalių, bet ne musulmonų, religiją pristatyti naudojant supriešinimą su islamo religija. Straipsniuose galima rasti tokių teiginių: „ dažnai būdavau palaikomas musulmonu, tačiau ir tai netiesa – esu ortodoksų tikėjimo“, „Jis – ne musulmonas, o Egipto krikščionis.“.

Žiniasklaida rašo apie tokias mišrias šeimas, kurių yra mažuma

Užsieniečių kilmė antraštėseMišrias šeimas sukūrę lietuviai teigia, kad lietuviška spauda paskelbia daugiau straipsnių apie tokias mišrias šeimas, kurių yra vos kelios, nes taip yra stengiamasi įdomybių, pikanterijų, o tokios šeimos, kurių yra dauguma, yra ignoruojamos, nesulaukia didelio susidomėjimo. Tyrime pirmiausia buvo suskaičiuota, kokia užsieniečių kilmė dažniausiai buvo paminėta straipsnių antraštėse. Rezultatai parodo, kad lietuviški naujienų portalai antraštėse dažniausiai pamini užsieniečio sutuoktinio kilmės šalį, pilietybę, jei užsienietis yra kilęs(usi) iš Europos (40%), Viduriniųjų rytų (14%) ar Šiaurės Amerikos (13%). Toliau pagal populiarumą eina Artimieji rytai ir Pietų Afrika (po 8%), Pietų Amerika (5%), Šiaurės Afrika (4%) ir Tolimieji rytai (3%). Tarp tiriamų antraščių buvo ir tokių, kuriose buvo tiesiog parašyta „užsienietis“ (5%) tiksliau nenurodant, iš kurios pasaulio dalies tas užsienietis yra kilęs.

Norint tiksliau išsiaiškinti, kurios mišrių šeimų grupės yra spaudoje aprašomos per dažnai, o kurios mišrių šeimų grupės yra ignoruojamos, buvo sudarytas oficialios lietuvių mišrių šeimų statistikos ir straipsnių palyginimas.

Oficiali statistika ir straipsnių statistikaLietuviški naujienų portalai rečiau rašo apie lietuvių moterų mišrias šeimas su europiečiais ir slavais. Anot oficialios statistikos, moterys daugiausia santuokų sukuria su europiečiais (57%), nors žiniasklaidoje iš visų istorijų apie lietuvių moterų sukurtas šeimas su europiečiais yra 13% mažiau, t. y. 44%. Moterų santuokos su Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiais (viso 13% santuokų) yra visiškai neatspindėtos lietuviškoje spaudoje. Tuo tarpu moterų santuokos su užsieniečiais, kilusiais iš Šiaurės Amerikos, Afrikos bei Azijos, sulaukia dvigubai daugiau dėmesio nei tokių santuokų yra sudaryta pagal statistiką. Pavyzdžiui, iš visų lietuvių moterų sudarytų santuokų su užsieniečiais tik 8% yra su Azijos šalių piliečiais, tačiau spaudoje iš visų paskelbtų istorijų apie moterų mišrias šeimas tokių yra net 22%.

Ryškiausia tendencija analizuojant lietuvių vyrų sudarytų santuokų pristatymą lietuviškoje spaudoje yra santuokų su slavėmis ignoravimas. Pagal 2016 metų oficialią statistiką, lietuviai vyrai sukuria net 70% visų mišrių santuokų su rusėmis, ukrainietėmis ir baltarusėmis. Tačiau iš spaudoje aprašomų visų istorijų tik 6% yra šeimos su šių šalių pilietėmis. Šiek tiek mažesnis, bet gana ryškus atotrūkis tarp oficialios santuokų statistikos ir straipsnių statistikos pastebimas ir analizuojant vyrų santuokas su ES šalių pilietėmis. 2016 metais lietuviai vyrai sudarė 139 santuokas su ES šalių pilietėmis, t. y. 14%, o lietuviškoje spaudoje šios grupės mišrios santuokos sudaro net 54% visų straipsnių apie vyrų sudarytas mišrias santuokas. Jei lietuviška spauda ignoruoja labai dažnas lietuvių vyrų santuokas su slavėmis, tai santuokos su afrikietėmis ar azijietėmis kelia itin didelį susidomėjimą, nors jų per metus įregistruojamos vos kelios.

Palyginus oficialią 2016 metų lietuvių santuokų su užsienio šalių piliečiais statistiką ir straipsnių apie mišrias šeimas dažnumą galima daryti išvadą, kad straipsnių dažnumas neatspinti realaus santuokų su užsieniečiais dažnumo. Todėl jei skaitytojui, sekančiam straipsnius spaudoje, atrodo, kad lietuviai sudaro santuokas tik su afrikiečiais, azijiečiais ir kitais tolimų šalių piliečiais, verta pasitikrinti statistiką ir bus aišku, kad spauda tiesiog mėgsta pristatyti įdomesnes, o kartais ir skandalingesnes, istorijas, o santuokos su artimų šalių piliečiais ar pilietėmis nekelia susidomėjimo. Galima tik spėti, ar dėl mūsų išorinio ir kultūrinio panašumo, ar dėl kokių nors politinių ir finansinių priežasčių.

Nuo to, kokia užsieniečio kilmė nurodyta antraštėje, priklauso ir straipsnio tema.

Užsieniečių kilmė ir neigiami straipsniai32 iš 96, t. y. 33%, straipsnių su nuoroda į užsieniečio kilmę turėjo neigiamą antraštę. Tyrime buvo atidžiau pažvelgta, kuri antraštėje nurodyta kilmė reiškia, kad straipsnis bus neigiamas, apie skandalingą ar konfliktišką nutikimą ir pan. Peržvelgus straipsnių antraštes matosi tendencija, kad antraštės, kuriose yra nurodyta „užsienietis“ sufleruoja apie negatyvų straipsnį. Panašu, kad lietuviams šis žodis vis dar asocijuojasi su negatyviomis naujienomis, pavojumi ir baime. Tuo tarpu santuokos su asmenimis iš tolimųjų rytų dar nėra tiek išnagrinėtos lietuviškoje spaudoje, jos vis dar kelia susidomėjimą ir geras asociacijas. Tarp tyrime rastų antraščių, kuriose buvo paminėta užsieniečio(ės) kilmė iš tolimųjų rytų, visi jų buvo pozityvūs. Daugiau nei pusė, 62%, straipsnių, kurių antraštėse sutuoktinio kilmė buvo nurodyta viena iš viduriniųjų rytų šalių, buvo negatyvūs.

Anot lietuviškos spaudos, mišriose šeimose vyrai yra turtingi, o moterys gažios ir egzotiškos

Lietuvos spauda taip pat mėgsta skaičiuoti mišrių šeimų turtus. 16-oje antraščių buvo paminėti „turtai, milijonai“. 15 antraštės (94%) rašė apie milijonierius vyrus, tik 1 antraštė – apie moterį. Net tais atvejais, kai straipsnyje apie mišrią šeimą skaitytojui buvo užsiminta arba leista suprasti apie moters turtus, tie turtai buvo ne jos: “buvusi oligarcho žmona, milijonieriaus dukra”.

Lietuvės žmonos antraštėse ir straipsniuose neretai įvertinamos dėl savo grožio: „lietuvė gražuolė, grožio karalienė, gražuolė žmona iš Lietuvos, gražuolė lietuvaitė manekenė“, o užsienietės žmonos iš Afrikos – ne tik gražios, bet ir egzotiškos: “gražuolė iš Kenijos, egzotiškos išvaizdos mergina”.

Amžiaus skirtumas vis dar domina lietuvišką spaudą

Lietuvių moterų ar apskritai visų moterų santuokos su vyresniais vyrais vis dar domina lietuvišką spaudą ir skaitytojus. Ne išimtis ir mišrios šeimos. Tarp rastų straipsnių, kurių antraštėse buvo nurodytas didesnis amžiaus skirtumas tarp sutuoktinių, vyravo santuokos su Europos ir šiaurės Amerikos šalių piliečiais. Visose straipsniuose aprašytose porose vyresni buvo vyrai užsieniečiai. 67% šių straipsnių buvo negatyvūs.

Užsieniečiai vyrai skyrybų metu grobia ir išsiveža vaikus

Vaikų grobimas mišriose šeimoseLietuviškos spaudos suformuota nuomonė, kad užsienietis vyras, ypač musulmonas, skyrybų metu būtinai pagrobia vaiką ir jį išsiveža į savo šalį. Tyrimo metu buvo svarbu patikrinti, kiek straipsnių per metus užtenka, kad skaitytojai susiformuotų tokią nuomonę. Radome iš viso 21 straipsnį, kuriame buvo aprašomos mišrios šeimos skyrybos, vaikų globos pasidalinimas ir jų gyvenamosios vietos nustatymo klausimas. Privalu pabrėžti, kad visi šie straipsniai aprašė tik 6 skirtingas istorijas, kurių centre buvo vaiko globos ir gyvenamosios vietos nustatymas, todėl galima daryti išvadą, kad tokios istorijos domina lietuvišką žiniasklaidą ir jos yra perspausdinamos po kelis kartus skirtinguose naujienų portaluose. Dėl to skaitytojui gali susidaryti nuomonė, kad tokių istorijų yra ženkliai daugiau. Iš šių 6 istorijų buvo tik 1 atvejis, kai lietuvė moteris kovojo dėl savo vaiko, kuris be jos žinios buvo išvežtas į kitą šalį. Visais kitais atvejais vaikų globos klausimas yra sprendžiamas teismo keliu. Iš to galima spręsti, kad vyrai užsieniečiai ne taip dažnai, kaip pristatoma naujienų portalų straipsniuose, pagrobia ir išveža vaikus į kitas šalis.

Štai vienu spaudoje aprašytu atveju, kai motina, nepaisydama teismo sprendimo, išvežė vaiką į kitą šalį, tai buvo vadinama pabėgimu, o ne pagrobimu: „Teismas nusprendė, kad vieną savaitę vaikas gyvena pas vieną tėvą, o kitą savaitę – pas kitą. <...> Tą dieną aš kažkaip nusiraminau, nes jau buvau apsisprendusi bėgti į Lietuvą su dukra.“. Taigi panašu, kad lietuviškoje spaudoje aprašant sudėtingus vaikų globos klausimus žodis „pagrobimas“ yra dažniausiai skiriamas tėvams, o ne motinoms. Be to, lietuviškoje spaudoje vis dar vaikų globos ir gyvenamosios vietos klausimais absoliuti teisė suteikiama vaikų motinoms, o vaikų išvežimas į kitą šalį yra vadinama motinos kova. Tai jaučiama ir tyrime nagrinėtuose straipsniuose, kuriuose galima perskaityti tokių citatų: 
„<...> įsitikinusi, kad su <...> dabartinėmis aplinkybėmis elgiasi labai civilizuotai vien tuo požiūriu, kad neišvyksta iš Lietuvos, prie kurios dabar jau moters nelabai kas ir riša. Priešingu atveju <...> galimybės nuolat bendrauti su vaiku liktų labiau teorinės.“
„sugrįžo gyventi į vaikystės namus <...>, nutarė viena auginti sūnų...“
„sieks, kad bendravimas su dukterimi būtų kiek galima labiau apribotas.“

Tarptautinė vaikų grobimo statistika rodo, kad net 70% vaikų grobimų įvykdo motinos, kai vaikas yra išvežamas į Hagos konvencijos šalį, ir 54%, kai vaikas yra išvežamas į kitą šalį. Tuo tarpu lietuviškoje spaudoje toks nusikaltimas yra heroizuojamas ir aukštinamas.