bendruomene baneris tekstas

santuoku statistika 620x3292017 metais Lietuvos piliečiai sudarė 3491 santuoką su užsienio šalių piliečiais, t. y. 16 % visų lietuvių sudarytų santuokų buvo mišrios. Lietuvės moterys sudarė 2547 mišrias santuokas, t. y. 116 santuokų daugiau nei 2016 metais, o lietuviai vyrai 2017 metais sudarė 944 mišrias santuokas, t. y. 23 santuokomis mažiau nei praėjusiais metais.

 

Santuokos su ES šalių piliečiaisIš visų su užsienio šalių piliečiais sudarytų santuokų 1628 santuokos (47 %) buvo sudarytos su Europos Sąjungos piliečiais. Kaip ir praėjusiais metais, moterys sudarė daugiau tokių santuokų, t. y. 1481 santuoka arba 58% procentai mišrių moterų santuokų buvo sudaryta su ES piliečiais. Pastebėtina, kad lietuvių moterų sudarytų santuokų su ES piliečiais skaičius išaugo 5% per praėjusius metus. Vyrų santuokų su ES šalių pilietėmis padaugėjo neženkliai ir 2017 metais tokios mišrios santuokos sudarė tik 16% visų lietuvių vyrų sudarytų mišrių santuokų. Taigi galima daryti išvadą, kad ši tendencija išlieka daugelį metų: lietuvės moterys sudaro daugiau santuokų su ES šalių piliečiais, tuo tarpu lietuviai vyrai sutuoktinės yra linkę ieškoti tarp kitų šalių piliečių.

 

 

 

Sutuoktinių šalių žemėlapis

Skirstant lietuvių moterų ir vyrų sudarytas mišrias santuokas pagal sutuoktinių pilietybę, galima taip pat matyti įdomių skirtumų. Lietuvės moterys daugiausia mišrių santuokų 2017 metais sudarė su šių šalių piliečiais: Jungtinė Karalystė (403), Vokietija (284), Rusija (165), Jungtinės Valstijos (129), Latvija (96), Lenkija (93), Italija (91), Baltarusija (76), Prancūzija (74), Ukraina (73). Tuo tarpu lietuviai vyrai daugiausia mišrių santuokų sudarė su Rusijos (301), Baltarusijos (168), Ukrainos (152), Latvijos (60), Lenkijos (20), Vokietijos (18), Jungtinių valstijų (16), Australijos (15), Izraelio (14) ir Jungtinės Karalystės (13) pilietėmis. Kaip ir kiekvienais metais 2017-aisiais lietuvė moterys dažniausiai rinkosi tų pačių tolimesnių šalių piliečius, o lietuviai vyrai – vis dar santuokoms renkasi kaimyninių šalių pilietes.

Lietuvių moterų sutuoktiniai

 Lietuvių vyrų sutuoktinės

 

 

 

 

 

 

Ar tiesa, kad lietuviai vis dažniau santuokoms renkasi užsieniečius?

Nuolat pasigirsta pareiškimų, kad lietuviai, o ypač moterys, sudaro vis daugiau santuokų su užsieniečiais. Tam, kad patvirtintumėme arba paneigtumėme šį teiginį, peržiūrėjome lietuvių santuokų su užsieniečiais statistiką nuo 2007 iki 2017 metų.

 

Lietuvių santuokos su užsieniečiais 2007-2017Iš tiesų palyginus paskutinio dešimtmečio statistiką galima daryti išvadą, kad mišrių santuokų skaičius per šį laikotarpį pamažu didėja. Vyrai per metus sudaro panašiai tiek pat santuokų, kiek jų sudarydavo ir prieš dešimtmetį, tuo tarpu moterys – šiuo metu dažniau išteka už užsieniečių nei 2007 metais (vidutiniškai sudaroma 500 santuokomis daugiau per metus).

 

Atskirai peržvengiant užsieniečių sutuoktinių kilmės šalis pastebėtina, kad statistiškai laikotarpiu nuo 2007 iki 2017 metų itin padaugėjo lietuvių moterų santukų su Jugtinės Karalystės piliečiais (4 kartus: nuo 103 iki 403 santuokų per metus), taip pat kasmet daugėjo santuokų su airiais (3 kartus: nuo 16 iki 50 per metus), italais (beveik dvigubai: nuo 48 iki 91 santuokos per metus), latviais (dvigubai: nuo 44 iki 96 santuokų per metus). Lietuvių moterų santuokų su kitų šalių piliečiais kasmet daugėjo neženkliai, arba mišrių santuokų net mažėjo, pavyzdžiui su Rusijos, Vokietijos, Ukrainos, Jungtinių Valstijų piliečiais.

Vyrų santuokų su užsienietėmis nuo 2007 iki 2017 metų kasmet daugėjo neženkliai. Tarp vyrų sudarytų santuokų su užsienio šalių pilietėmis pastebima, kad per paskutinius 10 metų padaugėjo santuokų tik su ukrainietėmis (beveik dvigubai: nuo 97 iki 152 santuokų per metus). Be to, per metus užregistruojama vidutiniškai 1-2 lietuvos piliečių vyrų santuokos su australėmis, o 2017 metais tokių santuokų buvo užregistruota net 15.

 

Kaip kito santuokų su musulmonais skaičius ?

Lietuvių santuokos su užsieniečiaisNors statistiškai matome, kad moterys dažniau išteka už Europos sąjungos piliečių (58% santuokų), o tarp šalių, su kurių piliečiais yra sudaroma daugiausia santuokų, nėra musulmoniškų, dažnai yra teigiama, kad lietuvės dažniausiai teka už musulmonų. Darant prielaidą, kad visos lietuvių moterų santuokos, sudarytos su piliečiais iš šalių, kuriose dauguma gyventojų yra musulmonai, yra sudarytos su islamo religiją išpažįstančiais vyrais, galima apskaičiuoti, kiek tokių santuokų sudaroma per metus ir ar tikrai tokių santuokų daugėja.

 

Iš visų šalių, kuriose dauguma piliečių išpažįsta islamo religiją, daugiausia užsieniečių sutuoktinių yra iš Afganistano, Albanijos, Alžyro, Azerbaidžano, Egipto, Libano, Maroko, Nigerijos, Pakistano ir Turkijos. Darant prielaidą, kad visi sutuoktiniai iš šių šalių yra musulmonai, tai 2017 metais 9% visų lietuvių moterų sudarytų mišrių santuokų galėjo būti santuokos su musulmonais. Ar pagrįsti teiginiai, kad tokių santuokų pastaruoju metu vis daugėja? Peržvengus 2007-2017 metų santuokų statistiką matoma, kad santuokų su užsienio šalių, kuriose oficiali religija yra islamas ar dauguma gyventojų išpažįsta islamą, piliečiais daugėjo nuo 196 santuokų 2007 metais iki 228 santuokų 2017 metais, su pastebimais ryškesniais tokių mišrių santuokų pikais 2014-2016 metais (atitinkamai 271 – 259 – 270 santuokos per metus). Žinoma, toks padidėjimas yra natūralus kai ir visų mišrių santuokų per metus pamažu daugėja.

 

Tačiau dar kartą būtina pabrėžti, kad šie duomenys yra apskaičiuoti darant prielaidą, kad visos santuokos su užsienio šalių, kuriose dominuoja islamo religija, piliečiais yra sudarytos būtent su musulmonais. Tuo tarpu tikrai yra žinoma, kad tarp šių santuokų nemažai yra santuokų su musulmoniškų šalių religinių mažumų atstovais, t. y. krikščionimis. Be to, reikia atsižvelgti ir į tai, kad dalis santuokų, sudarytų su Jungtinės Karalystės ir kitų šalių atstovais taip pat gali būti santuokos su musulmonais.

 

Ištuokos 2017 metais.

Skyrybos 2017 metaisKultūriniai skirtumai, bendros gimtosios kalbos neturėjimas, gyvenimas toli nuo gimtinės ir panašūs iššūkiai gali iškilti mišrioms šeimoms. Bet tai ne būtinai reiškia, kad šios šeimos yra mažiau tvirtos ir nuolat laviruoja ties skyrybų riba. 2017 metais statistika rodo, kad viso 23% procentų mišrių šeimų pasuko skirtingais keliais (viso 789 ištuokos). Tai yra beveik per pusę mažiau nei Lietuvos vidurkis (40 procentų). Iš mišrių šeimų ištuokų 262 įregistravo lietuviai vyrai ir 527 ištuokas – lietuvės moterys.

 

Dažnai teigiama, kad mišrios santuokos, sudarytos tarp artimesnių šalių piliečių, bus patvaresnės, nes tokioms poroms kyla mažiau problemų dėl kultūrinių skirtumų. Tačiau Lietuvos mišrių šeimų statistika tokią teoriją paneigia. Daugiausia mišrių šeimų, lietuvių vyrų ir moterų, ištuokų buvo užregistruota su Rusijos (170 ištuokos), Baltarusijos (79 ištuokos), Ukrainos (74 ištuokos) ir Vokietijos piliečiais (59 ištuokos). Ištuokos su slavų tautybės piliečiais sudaro net 41% visų ištuokų. Lietuviai vyrai 2017 metais įregistravo daugiausia ištuokų su Rusijos (101), Baltarusijos (47), Ukrainos (38), Latvijos (16) ir Vokietijos (5) pilietėmis. Tuo tarpu lietuvės moterys daugiausia ištuokų įregistravo su Rusijos (69), Vokietijos (54), JAV (37), Ukrainos (36) ir Baltarusijos (32) piliečiais.

 

Ar daugėjo skyrybų 2007-2017 metais?

Mišrių šeimų skyrybos 2007-2017 metaisFaktas – daugėja mišrių santuokų, todėl, deja, daugėja, nors ir nežymiai, ir ištuokų. Peržvelgus 200

7 – 2017 metų statistiką galima matyti tendenciją, kad nuo 2007-ųjų pamažu daugėjo lietuvių vyrų ir moterų, sudariusių mišrias šeimas, įregistruotų ištuokų. Ištuokų pikas, kuomet per metus buvo įregistruota daugiausia ištuokų, lietuviams vyrams buvo 2013 metais, o lietuvėms moterims metais vėliau – 2014-ais metais. Paskutinius kelis metus pastebima tendencija, kad mišrių šeimų įregistruotų ištuokų vėl po truputį mažėja.