bendruomene baneris tekstas

pew tyrimas 620x329

 

Geležinė užsklanda, kadaise skyrusi Vakarų ir Rytų Europą jau seniai sugriuvusi, tačiau Senasis kontinentas išlieka susiskaldęs klausimuose apie religiją, nacionalinę tapatybę bei tautines mažumas. Lyginant su Vakarų Europos valstybėmis, Centrinės ir Rytų Europos šalys mažiau linkusios teigiamai vertinti žydų, musulmonų, romų kaimynystę ar išplėsti nacionalini identiteto apibrėžimą.

Pew tyrimų centras 2015 – 2017 metais apklausė 56 000 suaugusiųjų iš 34 Europos šalių, įskaitant Lietuvą ir nustatė, kad tautinės tapatybės ir požiūrio į mažumas nuostatos vis dar stipriai skiriasi šalyse, kurios prie Europos Sąjungos prisijungė tik vos daugiau nei prieš dešimtmetį.

Daugiau nei pusė Centrinės ir Rytų Europos valstybių piliečių nenorėtų, kad jų šeimos nariais taptų musulmonai ar žydai. Tik 16% apklaustų lietuvių atsakė neprieštaraujantys, kad į jų šeimą įsilietų musulmonas(ė). Tokie pat apklausos rezultatai buvo ir Baltarusijos. Musulmonų kaimynystėje sutiktų gyventi 33% apklaustų lietuvių.

Kitos 2017 metais Pew tyrimų centro atliktos apklausos rezultatai parodė, kad kuo daugiau visuomenėje žmonių, asmeniškai pažįstančių musulmonus, tuo pozityviau visuomenė žvelgia į musulmonus ir islamą. Štai Olandijoje, kur musulmonų populiacija sudaro 7,1% gyventojų, tolerancija ir pakantumas musulmonams ir žydams siekia atitinkamai 88% ir 96%. Lietuvoje musulmonų populiacija sudaro viso labo 0,1%. Akivaizdu, kad dauguma lietuvių nėra gyvai bendravę su musulmonais. Vis dėl to, neigiamos nuostatos šios religinės mažumos atžvilgiu išlieka stiprios.

pew tyrimas 620x329 2

Vakarų bei Centro – Rytų Europos valstybės skirtingai suvokia religijos vaidmenį nacionaliniam identitetui. Daugiau, nei pusė Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Bulgarijos, Graikijos, Serbijos, Armėnijos apklaustųjų įsitikinę, kad buvimas krikščioniu yra būtinas nacionaliniam identitetui. Tautinei tapatybei didelės reikšmės Centro – Rytų bloko valstybėse turi šalis, kurioje gimstama, giminystės ryšiai bei kalbos mokėjimas. Net 71% apklaustųjų mano, kad tam, jog galėtum vadintis „tikru(a) lietuviu(e)“, turi gimti Lietuvoje, turėti lietuviškas šaknis. 92% apklausos dalyvių mano, kad „tikras lietuvis“ turi kalbėti lietuviškai.

Kyla klausimas, kaip šių valstybių piliečiai vertina mišrių šeimų atžalas, kurios paprastai gimsta ne tėvynėje, o jų giminystės šaknys yra mišrios? Situacija pasidaro dar painesnė, jei šie vaikai, o vėliau – suaugusieji, nešneka arba prastai šneka lietuviškai, ir/arba auklėjami ne krikščioniškai. Panašu, kad abejojančių tokių vaikų lietuviška tapatybe gali atsirasti nemažai.

Kitas įdomus fenomenas, išryškėjęs Pew apklausoje, yra tas, kad Rytų ir Centro Europos valstybėse jaunosios ir vyresnės kartų nuostatos mažumų ir tautinio identiteto klausimais mažai skiriasi. Tuo tarpu Vakarų valstybėse jauni žmonės statistiškai tolerantiškesni ir pakantesni, nei vyresnioji karta. Tai rodo, kad konservatyvios ir nacionalistinės nuostatos šiose šalyse nelinkusios keistis, arba keičiasi labai lėtai.

Šaltiniai:

Pew tyrimas. Kuo labiau pažįstame musulmonus, tuo pozityviau vertiname islamą.

Pew tyrimas. Kaip Vakarų ir Rytų europiečiai vertina religijos svarbą.