bendruomene baneris tekstas

fiktyvios santuokos 1000x531Fiktyvios santuokos tarp mišrių porų yra tema, kuri kelia itin didelį susidomėjimą ir dažnai iššaukia skeptiškumą ar net priešiškumą mišrių šeimų atžvilgiu. Spaudoje nuolat mirga antraštės apie išaiškintas fiktyvias santuokas Lietuvoje ar užsienyje gyvenančių lietuvių tarsi bandant įrodyti, kad tokių santuokų yra daug. Ir mūsų svetainėje fiktyvios santuokos buvo aprašytos atkreipiant dėmesį į tendencijas Europos Sąjungoje. Tačiau kokios tendencijos yra Lietuvoje? Ar Lietuvos spauda pelnytai talžo mišrias šeimas tarsi potencialius nusikaltėlius, kurie tuokiasi tik dėl leidimų gyventi Europoje ir finansinės naudos?

Pirmiausia - sausoka statistika. 2019 metais į Lietuvą gyventi atvyko 19 655 užsienio šalių piliečiai. Iš jų 918 buvo iš ES ir ELPA valstybių narių atvykę užsieniečiai. Statistiškai daugiausia atvykusių užsieniečių buvo Ukrainos (8867), Baltarusijos (6388) ir Rusijos (1043) piliečiai. Tačiau tik labai maža dalis šių užsieniečių atvyko į Lietuvą santuokos su ES šalies piliečiu pagrindu ir pateikė prašymą gauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje kortelę. Migracijos departamento duomenimis, 2019 metais buvo išduotos 256 ES leidimo gyventi kortelės užsieniečiams, kurie atvyko į Lietuvą su arba pas šeimos narį (-ę). Iš jų daugiausia leidimų gyventi Lietuvoje buvo suteikta Rusijos (59 arba 23%), Ukrainos (43 arba 17%) ir Baltarusijos (34 arba 13%) piliečiams. Galima pažymėti, kad pagal 2019 metų Lietuvos piliečių sudarytų mišrių santuokų statistiką šios valstybės taip pat dominuoja.

Nustačius fiktyvios santuokos faktą leidimas gyventi ES yra panaikinamas. Migracijos departamentas skelbia, kad 2019 metais buvo panaikinta 15 laikinų leidimų užsienio šalių piliečiams gyventi Lietuvoje. Dar 2 atvejais laikini leidimai nebuvo išduoti. Toks sprendimas priimamas paaiškėjus aplinkybėms, nurodytoms Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, pavyzdžiui, grėsmė valstybės saugumui, pateikti melagingi duomenys, asmuo įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į LR, sąrašą, įtariama fiktyvi santuoka, pragyvenimui pakankamų lėšų trūkumas, padarytas nusikaltimas žmogiškumui ar karo nusikaltimas ir pan. Taigi, vis dar išlieka klausimai, kiek iš šių 64 atvejų buvo nustatytos įtariamos fiktyvios santuokos ir su kurių užsienio šalių piliečiais jos buvo sudarytos?

2010-2014 metų fiktyvių santuokų statistika, pateikiama K. Žibo knygoje „Fiktyvios išnaudojančios santuokos ir prekybos žmonėmis situacija Lietuvoje“, rodo, kad per metus Lietuvoje išaiškinamos 14-33 fiktyvios santuokos tarp Lietuvos ir užsienio šalių piliečių. Ten pat pateikta statistika dėl fiktyviomis nustatytų santuokų atskleidžia, kad laikotarpiu nuo 2010 iki 2014 metų daugiausia fiktyvių santuokų buvo nustatyta su Baltarusijos (20%), Ukrainos (20%) ir Rusijos (18.4%) piliečiais. Panašiai 2015 metų statistika rodo, kad 39 užsieniečiai gavo neigiamus sprendimus dėl leidimo gyventi ES nustačius, kad buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, neatitiko nustatytų sąlygų leidimui gauti, esant grėsmei viešajai tvarkai bei įtariant fiktyvią santuoką. Neigiamus sprendimus daugiausiai gavo Rusijos, Ukrainos, Gruzijos ir Irano piliečiai.

Išaiškintos fiktyvios santuokos dažniausiai užtraukia atsakomybę abiems santuoką sudariusiems asmenims, taip pat ir santuokos organizatoriams. Deja, domintis statistika apie fiktyvias santuokas, dažniausiai susikoncentruojama į užsieniečio pilietybę, pikantiškas detales apie lietuves moteris, sudariusias fiktyvią santuoką, tačiau rečiau atkreipiamas dėmesys į kitą labai svarbią problemą – fiktyvios santuokos visada yra sudaromos pasinaudojant vieno iš dalyvių pažeidžiamumu, t. y. ji (-s) yra auka tokioje santuokoje. Caritas parengtoje medžiagoje apie prekybos žmonėmis ir fiktyvių santuokų prevenciją išskiriamos trys aukų pažeidžiamumo formos, kurios yra itin reikšmingos aiškinantis fiktyvių santuokų fenomeną. Pirmiausia, psichologinis pažeidžiamumas, atsiradęs dėl sunkių ankstyvos vaikystės patirčių, psichologinių traumų, priklausomybės ar staigios krizės. Antra, ekonominis aukos pažeidžiamumas dėl skurdo, nedarbo ir menkų pajamų. Galiausiai, fiktyvių santuokų aukos yra pažeidžiamos dėl socialinių sąlygų, tokių kaip šeimos, giminaičių ar draugų paramos stoka, smurtas artimoje aplinkoje bei šeimos ar draugų neigiama įtaka. Todėl fiktyvių santuokų prevencija negali apsiriboti vien tokių santuokų išaiškinimu ir gręsiančia bauda ar teistumu. Norint panaikinti tokių santuokų egzistavimą pirmiausia reikia dirbti struktūriškai, suteikiant reikalingą paramą pažeidžiamoms grupėms, kurios gali dažniausiai tapti auka.

Kitas probleminis aspektas, susijęs su fiktyviomis santuokomis tarp lietuvių ir užsienio piliečių, yra pernelyg didelis stereotipais remtas dėmesys mišrioms santuokoms su tam tikrų šalių piliečiais, kai kitos santuokos yra tarsi paliekamos ramybėje, sulaukia ne tik mažiau visuomenės ir kai kuriais atvejais institucijų dėmesio, bet ir yra tarsi tyliai pateisinamos. Kaip rodo aukščiau aptarta statistika, daugiausia fiktyvių santuokų tarp lietuvių nustatoma su Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos piliečiais. Tačiau visuomenės susidomėjimas daugiausia yra nukreiptas į fiktyvias santuokas su Azijos ir Šiaurės Afrikos šalių piliečiais. Trumpai peržvelgus 2019 metų spaudos tendencijas, aprašant išaiškintas fiktyvias lietuvių santuokas, matomos panašios tendencijos.

2019 metų Lietuvos spauda apie fiktyvias lietuvių santuokas su užsieniečiais.

Dienraštis

Straipsnių skaičius

Minimos šalys

15min.lt

1

Pakistanas

Delfi

5

Turkija, Nigerija, Pakistanas, Indija, Bangladešas

Lrytas.lt

4

Turkija, Marokas, Iranas, Irakas, Afganistanas, Pakistanas, Egiptas, Ukraina bei Rusija.

 

Įdomu toliau patyrinėti, kodėl toks atotrūkis tarp oficialios statistikos ir visuomenės dėmesio į fiktyvių santuokų sudarytojus. Kaip toks dėmesys, nukreiptas į Azijos ir Šiaurės Afrikos piliečių sudaromas mišrias santuokas, gali pasmerkti jų santuokas ir paskatinti didesnį, dažniausiai visai be pagrindo, migracijos tarnybų įtarimą bei visuomenės pasmerkimą? Vienas įdomus tyrimas, atliktas Austrijoje, ištyrė 2006-2007 bylas Vienos teismuose, susijusias su įtarimais dėl fiktyvios santuokos. Tyrime buvo nustatyta, kad institucijos dažniausiai įtaria mišrias poras, kuriose žemesnio socialinio statuso austrė moteris išteka už trečiųjų šalių piliečių, tačiau žymiai dažnesnės santuokos tarp vyro Austrijos piliečio ir moters iš trečiosios šalies, konkrečiai iš Azijos, nesulaukia įtarimų nei iš imigracijos institucijų, nei iš teismų.

Kitas tyrimas, nagrinėjęs mišrias santuokas ir įtarimus fiktyvia santuoka Jungtinėje Karalystėje, teigia, kad bandymai apibrėžti, identifikuoti ir kovoti su fiktyviomis santuokomis sukūrė sistemą, paremtą per daug supaprastintu skirstymu į tikras ir fiktyvias santuokas bei diskriminacija. Ištyrus santuokos registratorių pranešimus apie įtartinas poras paaiškėjo, kad britų santuokos su Pakistano, Nigerijos ar Indijos piliečiais buvo dažniausios tarp tokių pranešimų. Taip pat mišrios santuokos tarp Pakistano ir Portugalijos/Lenkijos piliečių buvo statistikos viršuje. Tyrimo metu išryškėjo itin didelis skirtumas tarp Pietų Azijos, Afrikos ir dominuojančių musulmoniškų šalių piliečių, kurie statistiškai sulaukia ypač didelio skaičiaus atmetamų paraiškų, bei paraiškų, kurias pateikia piliečiai iš krikščioniškų ir dominuojančių baltaodžių šalių, pavyzdžiui, JAV, Kanados, Australijos ir Pietų Afrikos. Šiame tyrime pabrėžiama, kad dažnai visuomenėje aptariami baltaodžių europiečių ar Šiaurės Amerikos piliečių bandymai užtikrinti teisę imigruoti per fiktyvias santuokas yra tiesiog priimami daug lengvabūdiškiau ir dažnai įkvepia nuotykinių komedijų filmų siužetus.

Ir argi ne tai mes dabar matome lietuviškoje spaudoje, kuri bando sudominti ir patraukti skaitytojus? Fiktyvios santuokos tarp stereotipiškai egzotiškomis laikomų šalių piliečių ir lietuvių sulaukia itin daug dėmesio ir pasmerkimo, o statistiškai dažnesnės fiktyvios santuokos su kaimyninių šalių piliečiais yra tarsi paslepiamos po kilimu, neegzistuojančios, toleruojamos? Nors visos fiktyvios santuokos yra vienodai kenksmingos valstybei. O svarbiausia – pamirštama pažeidžiama fiktyvių santuokų auka.

 

Šaltiniai:

Charsley, K., Benson, M. C. (2012). Marriages of convenience or inconvenient marriages: regulating spousal migration to Britain. Journal of Immigration, Asylum and Nationality Law, 26 (1), 10 - 26.

Messinger, I. (2011). Suspected Sham Marriages. An intersectional analysis of the state constructions of ‚residence marriage‘ and its effects on Austria's Alien Law. Daktaro disertacija. Vienos Universitetas.

Migracijos departamentas (2019). 2019 m. migracijos metraštis. Prieiga: https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/MIGRACIJOS%20METRA%C5%A0TIS_2019%20(1).pdf

Tarptautinė migracijos organizacija (TMO), Europos migracijos tinklas (EMT) (2016). Trečiųjų šalių piliečių šeimų susijungimas Lietuvoje. 2016/4 EMT Studija. Prieiga: https://ec.europa.eu/home-affairs/sites/homeaffairs/files/17b_lithuania_family_reunification_lt_final.pdf

Zalcmane, S., Nazarovs, V. Prekybos žmonėmis ir fiktyvių santuokų prevencija: daugiasdisciplinis sprendimas. Prieiga: https://anti-trafficking.lt/wp-content/uploads/2020/05/metodine-medziaga-hestia-.pdf

Žibas, K. (2016). Fiktyvios išnaudojančios santuokos ir prekybos žmonėmis situacija Lietuvoje. Lietuvos Caritas.