bendruomene baneris tekstas

FIKTYVIOS_SANTUOKOS_300x200.jpgKAS YRA FIKTYVI SANTUOKA IR KAIP DAŽNAI JOS SUDAROMOS?

Fiktyvi santuoka – tai santuoka, sudaryta su tikslu gauti vienpusės ar abipusės naudos ar privilegijų, kurias santuoka suteikia. Tai gali būti pinigai, imigracija, teisė gyventi šalyje, pilietybė, teisė dirbti vienam arba abiems sutuoktiniams.

Nors fiktyvių santuokų problema dažnai eskaluojama visuomenėje, statistika rodo, kad ES šalyse jų sudaroma nedaug, ir nuolat mažėja įvairių prevencijos bei intervencijos priemonių dėka: šalių vyriausybės vykdo efektyvias kontrolės programas, daugiau dėmesio skiriama atsakingų darbuotojų apmokymui, griežtėja reikalavimai dokumentams, reikalingiems santuokos sudarymui. Taip pat vykdoma vis daugiau vyriausybinių ir socialinių akcijų, kurių tikslas – supažindinti žmones su teisinėmis fiktyvios santuokos pasekmėmis (baudos, įkalinimas, deportacija iš šalies be teisės grįžti) bei kur turėtų kreiptis piliečiai, įtariantys ar žinantys apie fiktyvios santuokos sudarymą ar ketinimą ją sudaryti.

Iš visų Europos Sąjungos šalių, Jungtinėje Karalystėje yra išduodama daugiausiai leidimų gyventi šeimų susijungimo pagrindu. Šioje šalyje taip pat užfiksuojama bene daugiausia fiktyvių santuokų – 2005 m. buvo užfiksuota net 15% fiktyvių santuokų, tačiau efektyvių prevencijos metodų dėka 2010 m. šis skaičius tesiekė 4% (statistika paremta Certificate of Approval duomenimis, 2005-2010 m.). Kitose šalyse šis skaičius daug mažesnis: Norvegijoje atmetama apie 1,8% paraiškų leidimui gyventi šeimos susijungimo pagrindu, Vokietijoje šis skaičius svyruoja tarp 1,4-1,6%, o štai Belgijoje nesiekia 1% (2009-2010m. statistika). Lietuvoje fiktyvių santuokų statistika labai panaši į Belgijos ir Vokietijos statistiką: mažiau nei 1% paraiškų dėl leidimo gyventi šeimos susijungimo pagrindu yra atmetama, įtariant santuokos fiktyvumą (2006-2011m). Daugiausia fiktyvių santuokų buvo bandyta sudaryti su Baltarusijos, Gruzijos ir Ukrainos piliečiais.

KODĖL SIEKIAMA IR SUTINKAMA SUDARYTI FIKTYVIĄ SANTUOKĄ?

Kaip parodė Europos Sąjungos šalių 2012m. atliktas tyrimas dėl fiktyvių santuokų ir fiktyvios tėvystės, sponsoriai (Europos Sąjugos piliečiai), sutinka sudaryti fiktyvias santuokas dėl kelių priežasčių. Visos tyrime dalyvavusios šalys (Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Kipras, Estija, Prancūzija, Vengrija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Lenkija, Portugalija, Slovakija, Ispanija, Vokietija, JK ir Norvegija) nurodė, kad jų piliečiai sutinka būti sponsoriai fiktyviose santuokose dėl ekonominių ir finansinių priežasčių. Dažniausiai, Europos Sąjungos piliečiams yra pasiūlomas užmokestis už sudarytą fiktyvią santuoką. Tokiam sandoriui dažnai ryžtasi finansinių sunkumų turintys žmonės, tikėdamiesi, kad gauta pinigų suma padės juos išspręsti. Taip pat, neretai tikimasi, kad fiktyvi santuoka ir po jos sudarymo toliau neš finansinę naudą. Tačiau fiktyvios santuokos sudaromos ne tik dėl finansinių motyvų. Estija, Latvija, Italija ir Norvegija nurodė, kad, kai kuriais atvejais, šių šalių piliečiai ryžtasi fiktyviai santuokai, norėdami padėti draugui ar pažįstamam, tuo tarpu, Jungtinės Karalystės piliečiai sutinka sudaryti fiktyvias santuokas, su tikslu padėti imigrantams pasilikti šalyje. Be to, fiktyvią santuoką sponsoriai sutinka sudaryti vedini užuojautos, humanitarinių priežasčių, sponsoriaus idealizmo ir maištavimo, prieštaravimo valstybinėms institucijoms bei imigracijos tarnyboms (taip nurodė Vokietija, Ispanija ir Norvegija).

Atliktame tyrime nurodoma, kad fiktyvių santuokų iniciatoriai – ne ES šalių piliečiai – visose šalyse yra motyvuojami tų pačių priežasčių. Daugumoje šalių (Belgija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vengrija, Airija, Italija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Olandija, Portugalija, Slovakija, Ispanija, Švedija, JK) ne ES piliečiai ryžosi sudaryti fiktyvią santuoką, norėdami įgyti leidimą gyventi šalyje ir su tuo susijusią naudą (Prancūzija ir Malta), norėdami išvengti baudos už buvimą šalyje pasibaigus vizos galiojimo terminui (Portugalija) ar norėdami likti ES teritorijoje (Vengrija, Portugalija).

KOKIA BAUSMĖ GRESIA SKIRTINGOSE ES ŠALYSE UŽ SUDARYTĄ FIKTYVIĄ SANTUOKĄ?

Nors dauguma fiktyvias santuokas sudarančių asmenų tikisi, kad jiems pavyks “apgauti” įstatymus, nuolat griežtinamos ir tobulinamos prevencijos priemonės užtikrina, kad tokias santuokas sudaryti taptų vis sunkiau. Susigundžiusiems rizikuoti ir sudaryti fiktyvią santuoką, dėl leidimo gyventi ES ar nemenkos pinigų sumos, verta žinoti, kad visos ES valstybės taiko bausmes tiek fiktyvios santuokos sponsoriams, tiek iniciatoriams. Kai kuriose šalyse bausmės yra tiesiogiai susijusios su fiktyvia santuoka (Austrija, Belgija, Kipras, Prancūzija, Vengrija, Airija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Portugalija, Slovakija), o kitose (Suomija, Latvija, Lenkija, Jungtinė Karalystė) priklauso nuo įvairių veiksnių, susijusių su fiktyvia santuoka, pavyzdžiui, dokumentų klastojimas, netikrų dokumentų pateikimas ar kita nusikalstama veikla. Tokiu atveju, paprastai, sponsoriui skiriamas įkalinimas, piniginė bauda ar abu. Įkalinimo laikotarpis ir baudos dydis skiriasi, priklausomai nuo to, kiek ir kokių nusikalstamų veiksnių nustatyta. Pavyzdžiui, Austrijoje gresia laisvės atėmimas iki 1 metų, Maltoje – 2-3 metai, Vokietijoje – 3 metai, Portugalijoje – 1-4 metai, Prancūzijoje – iki 5 metų. Piniginė bauda gali būti skirta kartu su įkalinimo bausme, o jos dydis įvairiose šalyse skiriasi, bet gali siekti net iki 15 000 eurų (Prancūzijoje). Lietuvoje prieš keletą metų fiktyvias santuokas sudarę sponsoriai pradėti bausti piniginėmis baudomis nuo 70 iki 290 eurų.

Baudos fiktyvias santuokas sudariusiems interesantams apima leidimo gyventi šalyje neišdavimą, o jei jau buvo išduotas, jis gali būti panaikintas arba pripažintas negaliojančiu (Belgijoje, Čekijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Portugalijoje). Be to, nemažai šalių imasi veiksmų išsiųsti iniciatorių iš šalies (Jungtinė Karalystė, Italija, Liuksemburgas, Slovakija), o kai kurios taiko grįžimo į šalį draudimą (Lietuva, Liuksemburgas, Olandija, Slovakija, Švedija, JK, Norvegija).

KUR GALITE KREIPTIS, JEIGU ŽINOTE APIE FIKTYVIĄ SANTUOKĄ ARBA KETINIMĄ JĄ SUDARYTI?

Fiktyvios santuokos sudarymas yra nusikaltimas, už kurį yra baudžiama pagal skirtingose šalyse galiojančius įstatymus. Įstatymus gerbiančių piliečių pareiga, sužinojus apie sudarytą ar planuojamą sudaryti fiktyvią santuoką, yra apie tai pranešti atitinkamoms institucijoms. Būtina suprasti, kad tokios santuokos ne tik pažeidžia įstatymus, bet nelegaliais veiksmais taip pat prisideda prie neigiamo visuomenės požiūrio į mišrias santuokas. Dar daugiau, tam kad būtų užkirstas kelias fiktyvioms santuokoms, daugelyje šalių yra ir bus griežtinamos taisyklės, dėl kurių neretai nukenčia autentiškos šeimos: išskiriami sutuoktiniai, atskiriami niekuo nekalti vaikai nuo vieno iš tėvų, o tokio prievartinio išskyrimo psichologinės ir emocinės pasekmės jaučiamos dar ilgai.

Jeigu turite žinių apie fiktyvią santuoką arba ketinimą ją sudaryti, nedelsdami susisiekite su artimiausiu policijos skyriumi (dažnai yra galimybė pranešti anonimiškai), paskambinę centriniu migracijos tarnybos telefonu. Jeigu gyvenate Jungtinėje Karalystėje, taip pat galite kreiptis į nevyriausybinę organizaciją Crimestoppers.

Naudoti šaltiniai:

European migration network. Family Reunification

MARRIAGES OF CONVENIENCE: A COMPARATIVE STUDY Commissioned by the Norwegian Directorate of Immigration (UDI)

Europos migracijos tinklas. LIETUVOS Nacionalinis Informacijos Centras Fiktyvios santuokos kaip nelegalios migracijos kanalas Tyrimo santrauka

European Migration Network, June 2012. Marriages of convenience and false declarations of parenthood. Misuse of the Right to Family Reunification

UK Sham marriage and Civil Partnership