bendruomene baneris tekstas

tarpreligine santuoka 620x329

Dar visai neseniai religiškai mišrios santuokos buvo retenybė, jei ne tabu. Praėjo laikas, kai mišrios poros buvo tyliai sutuokiamos artimųjų apsuptyje parapijų būstinėse, o ne bažnyčiose. Dabar tarpreliginės santuokos kur kas dažnesnės ir įprastos. Apie 54% visų Lietuvos piliečių sudarytų mišrių santuokų yra su kitų konfesijų ar religijų atstovais*. Dažniausiai sudaromos tarpkonfesinės santuokos su stačiatikiais (24%), anglikonais (12%) ir liuteronais (4%). Tarpreliginių santuokų pirmaujanti religija yra islamas (8%).

giminiu susitikimas 620x329

Šventės ar giminių susitikimai, rodos, turėtų garantuoti nuotaikingą, maloniai praleistą laiką. Mišrios šeimos, neretai gyvenančios toli nuo savo artimųjų, džiaugiasi proga pasimatyti, sustiprinti ryšius, pasidalinti geromis naujienomis.

Vis tik yra žmonių bei porų, kurie tokių susibūrimų, juolab su ne vien artimu šeimos ratu, o su išplėstine gimine, mieliau išvengtų. Mišrios poros žino – giminėje bus bent vienas dėdė, kuris, padauginęs vyno, laidys rasistinius juokelius ir bent viena teta, kuri bus netaktiškai smalsi. Ir štai didžiausias uždavinys staiga tampa ne „kaip kuo maloniau praleisti laiką?“, o „kaip išgyventi?“.

Skyrybos, religija ir vaikai 3 dalisTyrimų duomenys rodo, kad tėvų konfliktai skyrybų metu vaiką traumuoja labiau nei pačios skyrybos. Ekspertai teigia, kad vaikai jaučiasi nesaugūs, kaltina save dėl skyrybų ir dėl jų metu kilusių pykčio proveržių. Konfliktinėse situacijose vaikas gali bandyti sumažinti įtampą tarp tėvų būdamas lojaliu jiems abiems, taip prisiimdamas nepamatuotą atsakomybę už tėvų konfliktą ir konflikto pasekmes. Vardan vaiko emocinės būklės, tėvai privalo pasistengti palaikyti kuo geresnius tarpusavio santykius tiek skyrybų metu, tiek po jų.

skyrybos religija vaikai Besiskiriančioms mišrioms šeimoms gyvenamoji vieta ir religija gali tapti esminėmis teisinės kovos priežastimis. Tačiau ar religija teisiškai gali tapti kriterijumi, kuriuo vadovaujantis bus nustatoma vaikų gyvenamoji vieta ir už juos atsakingas globėjas? Ar, skyrybų atveju, vienas iš tėvų gali reikalauti, kad kitam būtų apribotos tėvystės teisės ar galimybė matytis su vaiku vien dėl to, kad jam nebepatinka kito tėvo religija ar tradicijos? Į šiuos mišrioms šeimoms aktualius klausimus atsako advokatas Darius Ališauskas ir Lietuvos žmogaus teisių centro narė Eglė Tilindienė.

Skyrybos, religija ir vaikaiSkyrybos ir tolimesnės vaikų globos klausimas dažnai tampa itin sudėtingų konfliktų šaltiniu mišriose šeimose. Konfliktai kamuoja ne tik suaugusius, bet ir vaikus, kurie tampa pasyviais konflikto stebėtojais. Galima drąsiai teigti, kad skyrybos yra daug sudėtingesnės ir turi platesnes pasekmes, kai tėvai yra skirtingų tautybių, kultūrų ar religijų. Klausimai dėl tolimesnės vaiko gyvenamosios vietos po skyrybų yra aktualesni ir skausmingesni mišriose šeimose, kur vienas ar abu sutuoktiniai yra imigrantai, gyvenantys ne savo gimtojoje šalyje. Deja, ne visada besikivirčijantys sutuoktiniai sugeba rasti abiems pusėms priimtiną sprendimą ir kartais griebiasi kraštutinių priemonių – pagrobia arba grąsina pagrobti vaiką.

penkios meiles kalbos

Meilės ir romantikos troškimas yra kiekvieno mūsų širdyje, o ir kur bepasisuktumėme, visur randame informacijos, kaip tą romantiką susikurti ir išsaugoti. Pilni žurnalai ir interneto portalai straipsnių apie romantiškos nuotaikos kurstymą šeimoje, šeimyninę laimę, partnerio supratimą. Tačiau net ir turint didžiausią sarašą patarimų, kaip išreikšti meilę savo partneriui, ir sekant juo nuo A iki Ž neretai mūsų pastangos lieka neįvertintos. Mišriose porose tokie nesusipratimai ar nesusikalbėjimai dažnai nurašomi skirtingoms gimtosioms kalboms arba paprasčiausiai apkaltinamos skirtingos partnerių kultūros ir tradicijos. Dėl tokio, atrodo visiško nesuderinamumo, dažnai išsiskiria šeimos. Garis Čapmanas ( angl. Gary Chapman) knygoje „Penkios meilės kalbos“ išskyrė penkias kalbas, kuriomis mes „kalbame“ romantiškuose santykiuose, ir jas atpažinus galime susigražinti meilę ir romantiką į savo namus.

dvikalbes sventes 620x329Visi kada nors patys planavę didžiąsias savo gyvenimo šventes turbūt įsivaizduoja, kiek daug darbo ir kūrybiškumo reikalauja šis procesas. Vestuves planuojanti pora daugybę valandų kuria ir dailina kvietimo į vestuves tekstus, ruošia dekoracijas ir renkasi, kurias ceremonijas ar tradicijas jie nori paminėti savo šventėje. Dabar įsivaizduokite visą šį procesą mišrioje poroje, kai vienoje šventėje reikia sutalpinti dvi, o kartais ir daugiau kalbų bei tradicijų. Kartais šis kalbų derinimas yra tiesiog būtinybė, nes svečiai nesupras, kas vyksta šventės metu, ką sako šventės vedėjas, tačiau dažniausiai daugiau dėmesio planuojant mišrias vestuves yra skiriama šeimų tradicijų pagerbimui. Vestuvių metu susijungia ne tik dvi šeimos, bet ir dvi tautos, todėl jaunavedžiams norisi pagerbti abiejų kultūras ir tradicijas. Kaip tai padaryti, kad viskas susilietų į darnią visumą? Kaip suorganizuoti šventę, kurioje visi svečiai jaustųsi patogiai ir šventiškai?

gali draugauti bet netekek 620x329kai šeima nepritaria mišriai santuokai.

Mylimojo pristatymas tėvams ir susitikimas su būsimais uošviais yra tikras išbandymas kiekvienam. Neretai bandoma tokiems susitikimams pasiruošti tarsi svarbiausiam pokalbiui dėl darbo, o prisiklausius įvairiausių istorijų kuriamos tokios komedijos kaip „Jaunikio išbandymas“. Juokinga stebėti tokius išbandymus televizoriaus ekrane, tačiau ne vienam dar didesnių išbandymų tenka realiame gyvenime. Mišrios šeimos ne išimtis: ne vienai teko išgyventi įvairiausius netikėtumus, tėvų nepritarimą, giminių komentarus ar net pažeminimus.

Mokytis kalbą dėl meilėsDar nuo pirmų žingsnių mokykloje mums yra aiškinama, kad mokytis užsienio kalbos yra naudinga ir reikalinga. Mes visi suprantame, kad kalba suteikia mums daugiau galimybių dirbant, keliaujant ir bendraujant. Tačiau kalbų mokėjimas yra svarbus ne tik karjeroje, bet ir meilėje.

Lietuvių santuokos su užsieniečiais jau nėra naujiena ir tokių santuokų skaičius vis auga. Mūsų maža tauta kalba išskirtinai gražia kalba, deja, nesutiksime daug užsieniečių, kurie galėtų pasigirti lietuvių kalbos žiniomis. Dėl to kiekviena mūsų mišri šeima susiduria su kalbiniu iššūkiu: abu partneriai kalba skirtingomis gimtosiomis kalbomis. Vieniems tai gali atrodyti kaip neįveikiamas iššūkis ir neigiamas mišrios šeimos aspektas, tačiau daugelis mišrių šeimų išmoksta ne tik sugyventi su keliomis kalbomis namie, bet ir paverčia tai didžiuliu privalumu.

fgm 620x329Charakterių skirtumai, temperamento ypatybės, skirtingi poreikiai ir pomėgiai, įvairūs buitiniai aspektai – tai tik maža dalis to, ką tenka suderinti beveik kiekvienai naujai šeimai. Mišriose šeimose šį sąrašą papildo kultūrų, tradicijų ir religijų skirtumai. Vienus iš jų lengva suderinti ar rasti abiems priimtiną kompromisą, tačiau kai kurie kultūriniai aspektai yra itin sudėtingi ir problematiški. Vienas iš jų – moterų genitalijų žalojimas (angliškai „female genital mutilation“, toliau MGŽ) , kuris, nors ir laikomas nusikaltimu, už kurį taikoma baudžiamoji atsakomybė, tačiau vis dar yra gana plačiai praktikuojamas kai kuriose Afrikos bei Azijos šalyse.

kaip iseiti is 300x200

Ar kartais jaučiatės beviltiškai užstrigę ties problema, kurios jūs ir sutuoktinis niekaip negalite išspręsti? Tokiais atvejais atrodo, kad susidoroti su problema neįmanoma, o jus gali apimti nerimas, jog jūsų santykiai pasmerkti. Tačiau nepraraskite vilties: daugybė porų galiausiai išmoksta, kaip išspręsti aklavietėje atsidūrusias problemas ir sukurti laimingus ir tvirtus santykius.

Tokiais atvejais svarbiausia yra atsiminti, jog nebūtina problemą išspręsti. Gali būti, kad ji niekada visiškai nedings iš jūsų gyvenimo. Jūsų tikslas, anot Džono Gotmano (John Gottman), yra išeiti iš aklavietės ir pradėti kalbėtis. Jis teigia, jog svarbiausia „nuskausminti“ problemą, kad galėtumėte apie ją kalbėti neskaudindami vienas kito. Kai tai padarysite, išmoksite gyventi su beveik bet kuria nuolat pasikartojančia problema.

konfliktai 300x200Anot Džono Gotmano (John Gottman), santuokinius konfliktus galima suskirstyti į dvi rūšis: išsprendžiamus ir nuolatinius. Nuolatiniai konfliktai – tai tie konfliktai, kurie vis pasikartoja. Jie, greičiausiai, niekada visiškai nedings iš jūsų santykių, kadangi jų atsiradimo priežastis – esminiai jūsų asmenybių skirtumai: ji nori kūdikio, o jis visai nenori vaikų; jis negali pakęsti netvarkos, o ji – „kaupikė“; jai svarbi religija šeimoje ir namuose, o jis – ateistas.

Panašių konfliktų kyla kiekvienoje santuokoje. Kaip pasakė vienas psichologas, rinkdamiesi gyvenimo partnerį, „jūs taip pat išsirenkate rinkinį neišsprendžiamų problemų, su kuriomis grumsitės ateinančius dvidešimt ar penkiasdešimt metų.“

Laimei, kad santuoka būtų laiminga, nebūtina išspręsti nuolatines problemas. Tereikia išmokti pažvelgti į jas su humoru ir elgtis išmintingai, bei neleisti, kad šios problemos užgožtų jūsų tarpusavio santykius.