bendruomene baneris tekstas

tarpreligine santuoka 620x329

Dar visai neseniai religiškai mišrios santuokos buvo retenybė, jei ne tabu. Praėjo laikas, kai mišrios poros buvo tyliai sutuokiamos artimųjų apsuptyje parapijų būstinėse, o ne bažnyčiose. Dabar tarpreliginės santuokos kur kas dažnesnės ir įprastos. Apie 54% visų Lietuvos piliečių sudarytų mišrių santuokų yra su kitų konfesijų ar religijų atstovais*. Dažniausiai sudaromos tarpkonfesinės santuokos su stačiatikiais (24%), anglikonais (12%) ir liuteronais (4%). Tarpreliginių santuokų pirmaujanti religija yra islamas (8%).

giminiu susitikimas 620x329

Šventės ar giminių susitikimai, rodos, turėtų garantuoti nuotaikingą, maloniai praleistą laiką. Mišrios šeimos, neretai gyvenančios toli nuo savo artimųjų, džiaugiasi proga pasimatyti, sustiprinti ryšius, pasidalinti geromis naujienomis.

Vis tik yra žmonių bei porų, kurie tokių susibūrimų, juolab su ne vien artimu šeimos ratu, o su išplėstine gimine, mieliau išvengtų. Mišrios poros žino – giminėje bus bent vienas dėdė, kuris, padauginęs vyno, laidys rasistinius juokelius ir bent viena teta, kuri bus netaktiškai smalsi. Ir štai didžiausias uždavinys staiga tampa ne „kaip kuo maloniau praleisti laiką?“, o „kaip išgyventi?“.

Skyrybos, religija ir vaikai 3 dalisTyrimų duomenys rodo, kad tėvų konfliktai skyrybų metu vaiką traumuoja labiau nei pačios skyrybos. Ekspertai teigia, kad vaikai jaučiasi nesaugūs, kaltina save dėl skyrybų ir dėl jų metu kilusių pykčio proveržių. Konfliktinėse situacijose vaikas gali bandyti sumažinti įtampą tarp tėvų būdamas lojaliu jiems abiems, taip prisiimdamas nepamatuotą atsakomybę už tėvų konfliktą ir konflikto pasekmes. Vardan vaiko emocinės būklės, tėvai privalo pasistengti palaikyti kuo geresnius tarpusavio santykius tiek skyrybų metu, tiek po jų.

skyrybos religija vaikai Besiskiriančioms mišrioms šeimoms gyvenamoji vieta ir religija gali tapti esminėmis teisinės kovos priežastimis. Tačiau ar religija teisiškai gali tapti kriterijumi, kuriuo vadovaujantis bus nustatoma vaikų gyvenamoji vieta ir už juos atsakingas globėjas? Ar, skyrybų atveju, vienas iš tėvų gali reikalauti, kad kitam būtų apribotos tėvystės teisės ar galimybė matytis su vaiku vien dėl to, kad jam nebepatinka kito tėvo religija ar tradicijos? Į šiuos mišrioms šeimoms aktualius klausimus atsako advokatas Darius Ališauskas ir Lietuvos žmogaus teisių centro narė Eglė Tilindienė.

Skyrybos, religija ir vaikaiSkyrybos ir tolimesnės vaikų globos klausimas dažnai tampa itin sudėtingų konfliktų šaltiniu mišriose šeimose. Konfliktai kamuoja ne tik suaugusius, bet ir vaikus, kurie tampa pasyviais konflikto stebėtojais. Galima drąsiai teigti, kad skyrybos yra daug sudėtingesnės ir turi platesnes pasekmes, kai tėvai yra skirtingų tautybių, kultūrų ar religijų. Klausimai dėl tolimesnės vaiko gyvenamosios vietos po skyrybų yra aktualesni ir skausmingesni mišriose šeimose, kur vienas ar abu sutuoktiniai yra imigrantai, gyvenantys ne savo gimtojoje šalyje. Deja, ne visada besikivirčijantys sutuoktiniai sugeba rasti abiems pusėms priimtiną sprendimą ir kartais griebiasi kraštutinių priemonių – pagrobia arba grąsina pagrobti vaiką.