bendruomene baneris tekstas

fgm 620x329Charakterių skirtumai, temperamento ypatybės, skirtingi poreikiai ir pomėgiai, įvairūs buitiniai aspektai – tai tik maža dalis to, ką tenka suderinti beveik kiekvienai naujai šeimai. Mišriose šeimose šį sąrašą papildo kultūrų, tradicijų ir religijų skirtumai. Vienus iš jų lengva suderinti ar rasti abiems priimtiną kompromisą, tačiau kai kurie kultūriniai aspektai yra itin sudėtingi ir problematiški. Vienas iš jų – moterų genitalijų žalojimas (angliškai „female genital mutilation“, toliau MGŽ) , kuris, nors ir laikomas nusikaltimu, už kurį taikoma baudžiamoji atsakomybė, tačiau vis dar yra gana plačiai praktikuojamas kai kuriose Afrikos bei Azijos šalyse.

Pasaulio sveikatos organizacija apibrėžia, kad moters genitalijų žalojimu vadinamas dalies arba visų išorinių moters genitalijų pašalinimas ar kitoks sužalojimas dėl nemedicininių priežasčių. UNICEF duomenimis (2014 m.) labiausiai MGŽ paplitęs Užsachario Afrikos (į pietus nuo Sacharos dykumos) šalyse: Sudane, Malyje, Somalyje, Etiopijoje, Eritrėjoje, Gvinėjoje ir kt. Tarp Šiaurės Afrikos šalių apipjaustymų mastais išsiskiria Egiptas. Viduriniuosiuose Rytuose apipjaustymai paplitę Jemene, Irake. MGŽ atvejų užregistruota ir Šri Lankoje, Peru, Kolumbijoje. Į MGŽ žemėlapį patenka ir tos šalys, kuriose yra imigrantų iš anksčiau išvardytų kraštų.

Tarptautinė visuomenė yra pripažinusi MGŽ žmogaus teisių pažeidimu. Jo praktikavimas rodo giliai įsišaknijusią lyčių nelygybę ir kraštutinę moterų diskriminaciją. Ši praktika pažeidžia žmogaus (vaiko) teisę į sveikatą, apsaugą ir fizinį vientisumą, teisę nebūti kankinamu, žeminamu, nepatirti žiaurumo, galų gale, teisę į gyvybę, nes neretai MGŽ baigiasi mirtimi.

Daugelyje šalių, net tų, kuriose ši praktika yra paplitusi, MGŽ yra uždraustas įstatymais, deja, įstatymų vykdymą užtikrinti  nelengva, juolab, kad apipjaustymai atliekami slapta, ne medicinos įstaigose ir ne medicinos darbuotojų.

MGŽ praktikos kilmė ir priežastys

Vyrų ir moterų (berniukų ir mergaičių) genitalijų žalojimas, taip pat kaip ir kitų kūno vietų pažymėjimas randais, kraujo, audinių aukojimas, buvo įvairių genčių tradicinė praktika, žymėjusi priklausomumą tam tikrai genčiai arba įžengimą į brandos amžių, naujų atsakomybių bei pareigų įgijimą. Vėrimai, tatuiruotės, įpjovimai, apipjaustymai ir net kastracijos istoriškai tarnavo kultūrinio identiteto tikslams. Vidurio Rytuose apipjaustymas kildinamas iš Egipto faraonų. Trečiosios dinastijos (3000 m. p. m. e.) faraonų mumijos buvo rastos su 1 ir 3 tipo apipjaustymais. Egzistavo net terminas „faraoniškas apipjaustymas“. Senovės romėnai praktikavo ritualą, kurio metu moteriškos lyties kūdikiui į išorines lytines lūpas įverdavo sagę, kurią išsegti turėdavo sutuoktinis pirmosios vestuvinės nakties metu. MGŽ praktikų rasta Australijos aborigenų gentyse, senovės Indijos kultūroje ir kai kuriose Pietų Amerikos gentyse.

Vakarų pasaulyje MGŽ yra klaidingai siejamas su religine praktika. JAV Sveikatos Departamento, Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimai ne kartą parodė, kad genitalijų luošinimas yra susijęs su kultūriniais genčių ritualais, gentine identifikacija. Šios kultūrinės praktikos tokios įsišaknijusios, kad net religiniai misionieriai nesugebėjo jų sustabdyti, ir buvo tęsiamos, gentims priėmus krikščionybę ar islamą. Etiopijos žydų bendruomenė praktikuoja MGŽ savo, etiopų, identiteto išsaugojimo vardan.

MGŽ atlikimo priežastys yra įvairios. Viena pagrindinių – MGŽ praktika yra laikoma kultūrine tradicija ir atliekama siekiant išsaugoti kultūrinį identitetą. Bendruomenėse, kur MGŽ plačiai paplitęs, moterys ryžtasi šiai procedūrai bei pasmerkia jai savo mažametes dukras, nenorėdamos išsiskirti iš daugumos. Taip pat neretai MGŽ klaidingai priskiriamas religinėms tradicijoms. Daugelyje MGŽ praktikuojančių šalių tikima, jog ši praktika padeda tinkamai išauklėti dukras bei paruošia jas vedybiniam gyvenimui ir motinystei: taip išsaugoma merginų skaistybė, reguliuojamas libido, tikima, kad merginos labiau saugos save, bijodamos skausmo ir to, kad jų „nusižengimas“ bus atskleistas susiuvimui praplyšus (jei tai III tipo sužalojimas). Kai kuriose kultūrose moteris, kurios lyties organai apipjaustyti, laikoma patrauklesnė, švaresnė.

MGŽ tipai ir pasekmės

Skiriami keturi MGŽ tipai:

  1. Dalinis arba visiškas klitoriaus pašalinimas.
  2. Dalinis arba visiškas klitoriaus bei mažųjų lytinių lūpų pašalinimas.
  3. Dalinis arba visiškas mažųjų lytinių lūpų pašalinimas paliekant arba apipjaustant klitorį, didžiųjų lytinių lūpų susiuvimas, paliekant ertmes šlapimo nutekėjimui bei siaurą ertmę į makštį.
  4. Visi kiti genitalijų pažeidimai: prideginimai, randavimai, pervėrimai ir t. t.

Moteriškų genitalijų suluošinimas daro didžiulę žalą mergaitėms, merginoms ir moterims. MGŽ yra dažniausiai atliekamas mergaitėms nuo gimimo iki 15metų amžiaus. Jos patiria didžiulį skausmą, fizinį ir psichologinį šoką, nukraujuoja, joms neretai išsivysto kraujo užkrėtimas, šlapimo nelaikymas, atsiveria žaizdos. Ilgalaikėms pasekmėms priskiriamos pasikartojančias šlapimo infekcijos, cistų susidarymas, nevaisingumas, komplikuoti gimdymai ir naujagimių žūtys, taip pat ateityje padidėja operacijų poreikis: moterims, kurių lyties organai sužaloti, dažniau atliekami Cezario pjūviai gimdymo metu; nepranešusioms apie MGŽ moterims gimdymo metu gali smarkiai plyšti tarpvietė, prireikia susiuvimo operacijų; pasitaiko atvejų, kai mergaitėms, patyrusioms MGŽ, užsilaiko menstruacijų kraujas ir dėl to prireikia skubios mažojo dubens operacijos. Be to,kai kuriose šalyse žinoma ir tokia praktika, kai moterims prieš gimdymą prakerpamos susiūtos ir jau surandėjusios genitalijos, kad būtų sumažinta plyšimo ir mirtino nukraujavimo tikimybė gimdymo metu, o po gimdymo lyties organai vėl užsiuvami. Ši procedūra kartojama, kiekvieną kartą moteriai pastojus. Tačiau net ir tokiu atveju, dėl randų ir genitalijų pažeidimų plyšimas ir mirtinas nukraujavimas pasitaiko itin dažnai.

2012 metais Pasaulio sveikatos organizacija priėmė rezoliuciją, skirtą galutinai užkirsti kelią šios žiaurios praktikos vykdymui. Daugiausiai dėmesio skiriama medicinos darbuotojų mokymams, kaip suteikti fizinę ir psichologinę pagalbą mergaitėms, patyrusioms MGŽ, švietimui apie apipjaustymo pasekmes ir žalą, duomenų rinkimui, padėsiančiam kurti sėkmingas MGŽ eliminavimo strategijas.

MGŽ Lietuvoje

Apie tai, kiek ši problema opi Lietuvai, kokios prevencijos priemonės parengtos ir kokios bausmės mūsų šalyje taikomos už MGŽ įvykdymą, „Mišri Šeima“ kalbėjosi su Europos lyčių lygybės instituto atstove Jurgita Pečiūriene, „Pagalbos moterims linijos“ atstove Aušrine Krikščionaitiene bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovu Tomu Milevičiumi.

„Pagalbos moterims linijos“ atstovė Aušrinė Krikščionaitienė teigė, jog organizacijos veikloje su MGŽ atvejais Lietuvoje ar atliktais Lietuvos pilietėms dar nėra tekę susidurti. Moterų lyties organų žalojimo problematiką Europos mastu, o taip pat ir Lietuvoje, giliai nagrinėja Vilniuje įsikūręs Europos lyčių lygybės institutas. Jo atstovė Jurgita Pečiūrienė patvirtino, jog Lietuvos spaudoje buvo paminėti trys atvejai, kai Lietuvos pilietėms ar jų mažametėms dukroms lyties organų apipjaustymas buvo atliktas ne Lietuvos teritorijoje, tačiau oficialiai šie duomenys nėra patvirtinti. Duomenų apie moterų lytinių organų žalojimo paplitimą Lietuvoje nėra. Pastebėtina, kad iš Afrikos šalių atvykusių migrantų skaičius yra labai mažas: Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010 m. Lietuvoje gyveno tik dvi moterys migrantės iš Afrikos, o 2008 m. pabėgėlės statusas dėl galimos lyties organų sužalojimo grėsmės buvo suteiktas iš Etiopijos kilusiai pusantrų metų amžiaus mergaitei.

Ekspertai patvirtino, jog moters lyties organų žalojimas Lietuvoje yra laikomas nusikalstama praktika, už kurios įvykdymą yra taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 135 straipsnį, kuriame apibrėžiamas sunkus kūno sužalojimas. Šiam nusikaltimui taikomas eksteritorialumo principas, todėl už moters lyties organų žalojimą galima bausti net tuo atveju, kai jis buvo atliktas ne Lietuvoje. Kadangi lytinių organų apipjaustymą dažnai atlieka ne medikai, o net medicininio išsilavinimo neturintys asmenys, tyrimo metu turi būti nustatyti kaltieji.

SADM Šeimos ir bendruomenių departamento Šeimos politikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Tomas Milevičius patvirtino, jog šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su kitomis institucijomis įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 485 patvirtintą Valstybinę smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014–2020 metų programą bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. A1-462 patvirtintą Valstybinės smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014–2020 metų programos įgyvendinimo 2014–2016 metų veiksmų planą. T. Milevičius taip pat pažymėjo, jog pagalba nukentėjusioms nuo moters lyties organų žalojimo  dažniausiai yra Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija.

Ką patarti moteriai, kuri dėl šeimyninių aplinkybių jaučia spaudimą atlikti lyties organų apipjaustymą sau ar savo mažametei dukrai? Europos lyčių lygybės instituto atstovė Jurgita Pečiūrienė sako, jog būtina kalbėtis su sutuoktiniu, diskutuoti apie kultūrų skirtumus, apie tai, kad moteriai tai nepriimtina: „Svarbu nepamiršti asmens teisės rinktis, asmens teisės būti sveikam. Lyties organų apipjaustymo praktika – tai žmogaus kūno sužalojimas, moters genitalijų sužalojimas, po kurio moterys nejaučia seksualinio pasitenkinimo bei patiria daugybę sveikatos problemų, o kai kuriais atvejais netgi grėsmę gyvybei. Yra daugybė aspektų, kuriuos moteris turėtų aptarti su savo sutuoktiniu. Lytinių organų žalojimas nėra susijęs su tautybe ar religija, tai praktikuojama kai kuriose etninėse grupėse, už tai baudžiama ne tik ES šalyse, bet ir tose šalyse, kur lyties organų apipjaustymas praktikuojamas. Kodėl moteris turi sutikti savęs žalojimui, kai už tai yra baudžiama?“.

Norime dar kartą priminti, jog MGŽ Lietuvoje laikomas nusikalstama praktika, už kurią taikoma baudžiamoji atsakomybė. „Mišri Šeima“ ragina moteris, susidūrusias ar patiriančias spaudimą dėl MGŽ kreiptis į Lietuvos policiją per policijos elektroninių paslaugų sistemą http://www.epolicija.lt/, policijos pasitikėjimo telefonu (8 5) 272 5372 arba el. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.,  taip pat į „Pagalbos moterims liniją“ telefonu 8 800 66366 (kasdien 10—21 val. ) ir internetu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. bei specializuotos pagalbos centrus. Daugiau informacijos galite rasti www.bukstipri.lt.