bendruomene baneris tekstas

konfliktai 300x200Anot Džono Gotmano (John Gottman), santuokinius konfliktus galima suskirstyti į dvi rūšis: išsprendžiamus ir nuolatinius. Nuolatiniai konfliktai – tai tie konfliktai, kurie vis pasikartoja. Jie, greičiausiai, niekada visiškai nedings iš jūsų santykių, kadangi jų atsiradimo priežastis – esminiai jūsų asmenybių skirtumai: ji nori kūdikio, o jis visai nenori vaikų; jis negali pakęsti netvarkos, o ji – „kaupikė“; jai svarbi religija šeimoje ir namuose, o jis – ateistas.

Panašių konfliktų kyla kiekvienoje santuokoje. Kaip pasakė vienas psichologas, rinkdamiesi gyvenimo partnerį, „jūs taip pat išsirenkate rinkinį neišsprendžiamų problemų, su kuriomis grumsitės ateinančius dvidešimt ar penkiasdešimt metų.“

Laimei, kad santuoka būtų laiminga, nebūtina išspręsti nuolatines problemas. Tereikia išmokti pažvelgti į jas su humoru ir elgtis išmintingai, bei neleisti, kad šios problemos užgožtų jūsų tarpusavio santykius.

Nei vieni santykiai nėra tobuli, tačiau jie gali būti sėkmingi, jei partneriai sugeba rasti būdą, kaip tvarkytis su konfliktais bei judėti pirmyn. Patarimų, kaip tvarkytis su nuolatiniais konfliktais, ieškokite šiame straipsnyje.

D. Gotmanas pataria naudoti šią šešių žingsnių sistemą, kai sprendžiate išsprendžiamas problemas.

1. Atpažinkite išsprendžiamas problemas. Pirmas žingsnis link problemos sprendimo yra suprasti, ar problema yra lengvai išsprendžiama, ar viena iš nuolat pasikartojančių. Nuolatinės problemos paprastai kyla dėl gilesnių santuokinių nesutarimų. Štai keletas jų požymių:

  • konflikto metu jūs jaučiatės atstumti partnerio;
  • jūs nuolat apie tai kalbatės, tačiau joks postūmis į priekį neįvyksta;
  • kai kalbatės apie šią problemą, galiausiai pasijuntate susierzinę ir įskaudinti;
  • jūsų pokalbiuose apie šią problemą nėra jokio humoro, nejaučiate vienas kitam meilės ir prieraišumo;
  • vienas iš jūsų užsispyręs laikosi savo pozicijos ir galiausiai pradeda įžeidinėti, menkinti kitą;
  • pokalbiui pakrypus nemalonia kryptimi, jūs dar atkakliau laikotės savo pozicijos;
  • konfliktas vargina jus emociškai, jaučiatės praradę tarpusavio ryšį.

Jei tai jums pažįstama, ko gero, esate atsidūrę vieno iš nuolatinių konfliktų aklavietėje. Jei konfliktas nėra toks skausmingas ir įtemptas, kaip aprašyta anksčiau, tai tikriausiai jis yra išsprendžiamas. Išsprendžiami konfliktai paprastai susiję su konkrečia konfliktine situacija. Juos sukelia tam tikri įvykiai, o ne esminiai asmenybių ir įsitikinimų skirtumai. Pavyzdžiui, įsivaizduokite, jog konfliktas yra dėl to, jog jūsų sutuoktinis visada palieka nešvarius indus kriauklėje, nors yra jo eilė juos plauti, o jūs negalite to pakęsti. Jūs supykstate, kad jis paliko netvarką, o jis supyksta ant jūsų, nes jūs pratrūkote. Ginčijatės tol, kol sutuoktinis išdunda į kitą kambarį ir su jumis nebesikalba. Jeigu išplauti indai padėtų išvengti problemos ir jūs nuo to jaustumėtės laiminga, vadinasi, ši problema yra išsprendžiama – ji situacinė ir atsiranda tik tada, kai sutuoktinis palieka nešvarius indus kriauklėje. Tačiau jei besiginčijant apšaukiate savo sutuoktinį, išvadinate jį tinginiu ir apkaltinate, jog jis visiškai nepadeda namuose, o jis, tuo tarpu, apkaltina jus nuolatiniu priekabiavimu, problema gali būti nuolatinė – jūs laikote vienas kitą piktadariais, priešais. Iš tiesų, jūsų ginčas yra ne dėl nešvarių indų, jūs nesutariate dėl kur kas gilesnių vertybių apie darbą, tvarką ir pareigas namuose.

2. Išmokite pradėti diskusiją taikiai. D. Gotmanas teigia, jog 96% konfliktų baigiasi tokiu tonu, kokiu prasideda. Taigi, jei pradėjote ginčą kaltinimais ir žodžių ataka, greičiausiai taip pat ir užbaigsite. Tačiau jei pradėsite švelniau, nekritikuosite ir neužsipulsite savo partnerio, didelė tikimybė, kad diskusija bus produktyvesnė. Štai keletas būdų, kaip tai padaryti.

  • Skųskitės, bet nekaltinkite. Kaltinimai žeidžia, pažadina partnerio priešiškumą ir norą gintis. Galite sakyti: „Koks netvarkingas kiemas. Man labai nesmagu, kad jis nesutvarkytas“, o ne „Kieme betvarkė, tai tavo kaltė, kad nesutvarkei, nors aš tavęs prašiau.“
  • Pradėkite sakinius su „aš“, o ne „tu“. Kai sakiniai, pradedami „aš“, juose nėra kritikos, jie išreiškia jausmus, o ne kaltinimus. Palyginkite: „Tu toks tinginys. Ar tu gali apskritai kažką padaryti?“ ir „Man būtų labai smagu, jeigu daugiau padėtum man namų ruošoje.“ Arba: „Tu niekada manęs nesiklausai“ ir „Aš jaučiuosi ignoruojama(-s).“
  • Ne teiskite, o apibūdinkite, paaiškinkite, kas atsitiko. Vietoj „Tu niekada nebūni su manimi“ pabandykite sakyti „Mes nepraleidžiame kartu tiek daug laiko kaip anksčiau.“
  • Kalbėkite aiškiai. Nesitikėkite, kad jūsų partneris žino, ką galvojate. Vietoj „Ar gali bent kartą pasirūpinti kūdikiu“ pabandykite sakyti „Būk geras, pakeisk Tomuko sauskelnes ir pamaitink jį.“
  • Būkite mandagūs. Sakykite „prašau“, „man būtų malonu...“ ir pan.
  • Nekaupkite nusivylimo. Kalbėkite apie tai, kas jus neramina, vos problemai atsiradus. Sunku pradėti kalbėtis taikiai, kai jau kurį laiką „virėte“ savyje ir pyktis kaupėsi tol, kol galiausiai pratrūkote.
  1. Bandykite ištaisyti padėtį bei priimkite partnerio bandymus. „Bandymas ištaisyti padėtį“ – tai verbalinis ar fizinis veiksmas, bandymas „prigesinti“ įsiliepsnojusį konfliktą. Tai pastangos sustabdyti negatyvią situaciją, kol ji netapo visiškai nevaldoma. Tai vienas iš slaptų laimingos poros ginklų. Jei sėkmingai juos naudojate, jūsų santuoka, ko gero, klesti. Bandymai ištaisyti padėtį gali būti subtilūs, juokingi, rimti – tiks bet kas, kas išsklaidytų įtampą. Pavyzdžiui, konflikto metu galite pasakyti kažką panašaus: „Tai labai mane skaudina“ arba „Gal galime pasikalbėti apie tai vėliau?“, arba „Na gerai, ko gero, tu esi teisus.“ Tokie nedideli veiksmai gali stipriai sumažinti įtampą bei negatyvumą. Kai partneriai bando sušvelninti situaciją, jie tarsi sako, kad jiems nepatinka pyktis su jumis, kad jie nori liautis, kol konfliktas netapo nevaldomas. Bandymas sušvelninti situaciją – tai bandymas pasakyti, jog „mūsų draugystė yra svarbesnė nei šis nesutarimas.“ Tokiu būdu jūs mokotės spręsti problemas kartu. Todėl kitą kartą, kai pyksitės, pasistenkite įsiklausyti. Kai jūsų sutuoktinis sako: „Prašau, nusiramink“, nešaukite atgal: „Ne, nenusiraminsiu, kaip aš galiu nusiraminti?“ Geriau giliai įkvėpkite ir pasakykite: „Gerai, aš pabandysiu kalbėtis ramiai.“

3. Nusiraminkite patys ir nuraminkite vienas kitą. Konfliktui įsiliepsnojus, sustokite kalbėję, padarykite pertraukėlę ir atsipalaiduokite. Dažnai santuokiniai konfliktai gali sukelti daug streso, todėl abiems sutuoktiniams būtina sustoti bei leisti kūnui ir protui nurimti. D. Gotmanas naudoja tokias pertraukėles visose savo vedamose konfliktų sprendimo paskaitose. Jis pasakoja, jog iš pradžių poros būna susierzinusios ir nemato prasmės, kodėl yra verčiamos sustoti ir atsipalaiduoti. Bet vėliau, kai tai padaro, jų balso tonas suminkštėja, jie kalbasi ir juokauja apie problemą, dėl kurios ką tik pykosi. Diskusijos, kurios vyksta sutuoktiniams nurimus, visada yra kur kas produktyvesnės. Štai keletas būdų, kaip galite padėti vienas kitam nusiraminti:

  • sustokite kalbėję. Susitarkite padaryti dvidešimties minučių pertrauką;
  • patogiai atsigulkite ar atsisėskite;
  • pabandykite atsikratyti pykčio ir minčių apie ką tik vykusį konfliktą;
  • nuveikite ką nors, kas prablaškytų mintis: paskaitykite žurnalą, pasiklausykite muzikos ar išeikite pasivaikščioti;
  • medituokite, melskitės, stebėkite savo kvėpavimą, pasistenkite atpalaiduoti raumenis;
  • mintyse „nupieškite“ gražų raminantį peizažą ir įsivaizduokite save ten (paplūdimyje, miške, prie ežero ar kalnuose);
  • pamasažuokite sutuoktinį;
  • kalbėkitės apie dalykus, kurie jus ramina, ir būdus, kuriais galite išsivaduoti iš streso.

4. Raskite kompromisą. Pasak D. Gotmano, „patinka jums tai ar ne, tačiau vienintelis būdas išspręsti santuokines problemas yra rasti kompromisą.“ Kompromisas – tai toks problemos sprendimas, kuris tenkina abi puses. Žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, niekada nebus sėkmingi tokie santykiai, kuriuose vienas iš sutuoktinių visada pasiekia tai, ko nori. Kad prieitumėte prie kompromiso, pasistenkite laikytis anksčiau išvardytų punktų. Šie žingsniai padės pozityviai ir produktyviai jums kartu surasti sėkmingiausią problemos sprendimą. Raktas į kompromisą – sutuoktinio įtakos pripažinimas. Negalėsite surasti kompromiso, jei nebūsite atviri sutuoktinio nuomonei ir įsitikinimams. Nesvarbu, ar sutinkate su partneriu, ar ne, svarbu bent jau sąžiningai apsvarstyti jo ar jos požiūrį ar nuomonę. Jei abu atsisakysite bent šiek tiek nusileisti, nieko nepasieksite. Kalbėkitės apie skirtumus ramiai ir atvirai, ieškodami bendrų sąlyčio taškų, kompromiso, kuris bus abiems priimtinas. D. Gotmanas siūlo poroms tokį pratimą.

  • Nuspręskite, kokią problemą norite išspręsti. Atsisėskite atskirai ir kiekvienas ją apgalvokite;
  • Popieriaus lape nupieškite du apskritimus: pirmiausia didelį apskritimą, o jo viduryje mažą. Mažajame apskritime surašykite tuos dalykus, dėl kurių negalite nusileisti, o didžiajame – tuos, dėl kurių esate pasiruošę ieškoti kompromiso. Prisiminkite, kad kuo daugiau bus dalykų, dėl kurių esate pasiruošę ieškoti kompromiso, tuo didesnė bus jūsų įtaka partneriui. Pasistenkite, kad vidinis apskritimas būtų kuo mažesnis, o išorinis – kuo didesnis;
  • Pasidalinkite savo įžvalgomis ir aptarkite. Pabandykite surasti bendrų teiginių, su kuriais abu sutinkate. Išsiaiškinkite, kas jums abiems svarbiausia;
  • Suraskite sprendimą, kuris patenkintų jūsų abiejų poreikius bei būtų abiems priimtinas kompromisas.

5. Priimkite vienas kitą. Vienas svarbiausių dalykų, norint išspręsti santuokoje kylančias problemas, yra būti tolerantiškiems vienas kito trūkumams. Jūsų sutuoktinis nėra tobulas, taip pat nesate jūs. Jeigu priimsite sutuoktinį su visais jo trūkumais, jums pavyks kur kas sėkmingiau ieškoti kompromisų, nes problemų neįmanoma išspręsti, kai vienas iš sutuoktinių jaučiasi nuolat kritikuojamas, nemėgstamas ir nevertinamas kito.

Parengta pagal: J.M. Gottman The Seven Principles for Making Marriage Work