bendruomene baneris tekstas

ramadanas 300x200Ramadano mėnuo tikru išbandymu gali tapti moterims nemusulmonėms, gyvenančioms su vyrais musulmonais. Ypač nelengvas laikotarpis gali būti toms, kurių sutuoktiniai visus metus nesivadovauja islamu, tačiau atėjus pasninko mėnesiui surimtėja, idant atiduotų duoklę religijai.

Svarbu paminėti, kad islamiškasis kalendorius skaičiuojamas pagal mėnulį, todėl islamiški metai yra 10 dienų trumpesni nei Grigaliaus kalendoriniai metai. Taigi dar po kelerių metų pasninko dienos bus vis trumpesnės, o Ramadanui sugrįžus į žiemos sezoną gali atsitikti ir taip, kad net šalia esantys nebepastebės, jog musulmonas pasninkauja.

Pastaraisiais metais Ramadano mėnesio pasninkas trunka kaip niekada ilgai – kai kuriose šalyse gali siekti net 20 valandų ir ilgiau. Tai – nemenkas krūvis žmogaus organizmui tiek fiziologine, tiek ir psichologine prasme (nuo pasninko atleidžiami tik keliaujantys ir sergantys tiek ūmiomis, tiek lėtinėmis ligomis, kurios, jei laikomasi pasninko, gali paūmėti; papildomų išimčių pasninkui turi ir musulmonės). Galbūt šie patarimai padės kuo sklandžiau išgyventi šį galbūt įtemptą laikotarpį.

Prisiminkime, kaip jaučiamės mes, moterys, pirmosiomis dietos dienomis: irzlios, pavargusios, neenergingos. Mes turime teisę bet kada nutraukti savo dietą ir pakelti sau nuotaiką pyragaičiu, tačiau mūsų pasninkaujantys sutuoktiniai yra susisaistę religiniais įsipareigojimais ir to niekada nepadarys, nebent tam atsiras būtinybė, todėl mažiausia, ką galime padaryti savo artimiausiam žmogui, yra pasistengti rodyti kuo daugiau empatijos ir supratimo.

Kai kurios žmonos ar draugės solidarizuojasi su vyrais ir pasirenka drauge pasninkauti. Vienos – visiškai laikantis visų taisyklių, kitos – iš dalies, pavyzdžiui, susilaikydamos tik nuo maisto arba nuo pietų, nukeldamos pagrindinį dienos valgymą vakarui. Toks gestas iš jų pusės yra išties gražus, net ir žinant, kad joms neprivaloma to daryti. Pasninkaujantis tikrai vertina kompaniją prie stalo ir džiaugiasi artimųjų palaikymu.

Musulmonų žmonos turi būti pasiruošusios tam, kad gali keistis jų socialinis gyvenimas Ramadano laikotarpiu. Tikėtina, kad vyras bus pasyvesnis, mažiau entuziastingas, planuojant laiką ir veiklą jam bus svarbu užsitikrinti, kad jis turės galimybę laiku nutraukti pasninką bei pakankamai galimybių pasisotinti maistu ir gėrimu iki aušros. Greičiausiai, šeimos socialinis gyvenimas atgims vakarais, jau sutemus.

Nemažu išbandymu gali tapti viešnagė vyro gimtinėje Ramadano menesį. Sutuoktinės gali būti nusivylusios aplinkinių pasyvumu, dienos ir nakties ritmo sumaišymu. Derėtų nepamiršti, kad musulmoniškuose kraštuose klimatas kitoks nei Europoje, vasaros itin karštos, todėl tikintieji stengiasi kiek įmanoma prisitaikyti, pakeisti savo dienotvarkę, kad galėtų pasninkauti nesukeldami papildomos rizikos sveikatai. Tikėtina, kad visos ekskursijos, kelionės bus nukeltos į poramadaninį laikotarpį, o draugai ir giminės bus lankomi bei svečiai priimami vakare, po sutemos. Nesistebėtina, kad svečiai gali užtrukti neįprastai ilgai, o vyras kas vakarą gali „pradingti“ valandai dviems mečetėje.

Nereta šeimininkė suka galvą, ką gaminti, kuo maitinti pasninkaujantį šeimos narį. Vienintelis maisto produktas, kuris religiškai rekomenduojamas Ramadano metu, yra datulės, jomis ir stikline vandens musulmonai nutraukia pasninką. Visi kiti patiekalai gali būti iš jūsų įprasto meniu. Tiesa, kiekviena musulmoniška šalis turi nusistovėjusias kultūrines patiekalų, gaminamų Ramadano metu, tradicijas ir daugeliui musulmonų būtų malonu bent retkarčiais valgyti tai, kas jo šeimoje buvo gaminama nuo tada, kai jis save atsimena. Jei norite palengvinti pasninkaujančio šeimos nario dalią, pakelti ūpą ir nudžiuginti, pasidomėkite jo šalies Ramadano patiekalų tradicijomis. Patartina receptus išbandyti dar prieš Ramadaną arba turėti atsarginį variantą, jei kartais patiekalas nepavyktų, kad vyras neliktų be maisto.

Rekomenduotina raginti vyrą gerti kuo daugiau vandens, siūlyti vaisių, turinčių daug skysčių: arbūzų, braškių, greipfrutų.

Praverstų nusiteikti, kad pasninkaujantis sutuoktinis užkandžiaus visą naktį ir būtų labai naudinga raginti jį  nepraleisti valgymo prieš pat aušrą – jis labai svarbus norint gerai jaustis dieną.

Jei  šeimoje yra vaikų, tuomet tikėtina, kad šiems augant vyras norės juos supažindinti su pasninku, atsižvelgdamas į jų amžių. Pasninkauti musulmonai privalo nuo fizinės brandos, ja laikoma mėnesinių arba poliucijų atsiradimas. Pradinukai gali būti pratinami prie pasninko kviečiant juos atsisakyti saldumynų ir kitų skanėstų, vyresniems gali būti siūloma susilaikyti nuo maisto iki vidurdienio ir pan. O į fizinę brandą įžengę paaugliai bus raginami laikytis viso pasninko, atsižvelgiant į jų sveikatą. Nemusulmonėms mamoms tai gali kelti nemažai nerimo ir abejonių – patartina nelaikyti jų savyje, kalbėtis su sutuoktiniu, paprašyti jo papasakoti apie savo patirtį ir pojūčius, kaip jis jautėsi, pasninkaudamas paauglystėje, kaip jautėsi jo bendraamžiai. Vertėtų prisiminti, kad islamas ir jo tradicijos yra  musulmonų vaikų asmeninio identiteto dalis. Taip, kaip vaikai perima paveldą iš mamų, lygiai tokią pačią teisę jie turi perimti paveldą ir iš tėčių.

Ramadano mėnuo gali būti emociškai įtemptas, todėl nepatartina spręsti jokių šeimyninių krizių, stengtis vengti  konfliktų. Jei taptų sunku valdytis, reikėtų kartoti sau, kad tai – laikina.

Musulmonams pasninko metu būtina atsisakyti ne tik maisto ir gėrimo, bet ir lytinių santykių. Nerekomenduojami net bučiniai. Todėl būtų puiku, jei žmona neerzintų savo vyro juslių ir specialiai negundytų, neprisidėtų prie jo pasninko gadinimo. Fiziniu artumu pora gali džiaugtis tarp saulėlydžio ir aušros.

Pabaigai norisi pabrėžti, kad Ramadanas – ne badavimo mėnuo ir ne fizinis pasninko aspektas jame svarbiausias. Viso pasaulio musulmonai šį mėnesį vadina Korano mėnesiu ir kuo daugiau dėmesio stengiasi skirti dvasiniams dalykams. Tomis akimirkomis, kai taps sunku pasninkaujančiajam, jo žmonai ar  vaikams, jei jie irgi pasninkauja, pravartu prisiminti ir kitam priminti dvasinį Ramadano aspektą. Kartais fiziologija taip užvaldo, kad galima pamiršti tikrąją pasninko prasmę. Nors tai labai žmogiška, tačiau kartu tai ir ženklas, kad laikas sustoti ir pagalvoti, dėl ko pasninkaujama. Nuostabu, jei tai padaryti padėtų artimiausi žmonės.