bendruomene baneris tekstas

schema_300x200.jpgMusulmonės apranga, nors skirta nukreipti nuo savęs dėmesį, išnykti minioje, nebūti pastebėta, visais laikais susilaukdavo ypatingo dėmesio ir kalbų. Kitatikius traukė šie rūbai, vienus žavėjo paslaptingumas, kitus piktino neva moters priespauda. Vienaip ar kitaip, abejingų būdavo mažai.

Didžiulių diskusijų apie moterų rūbus iškyla ir musulmonų bendruomenėje. Skirtingi islamiški kraštai, kultūros, žinių bei tikėjimo lygis lėmė skirtingą drabužių stilių ir aprangos įvairovę. Kartais net patiems musulmonams yra sunku suvokti, koks iš tiesų turėtų būti taisyklingas moters dengimasis. Laimei, musulmonai turi puikius, patikimus, nepakitusius šaltinius, į kuriuos visada gali pažvelgti ir patikrinti savo žinias. Tai — Koranas ir Pranašo Muchamedo () tradicija, perdavimai. Kiekvieną kartą, kai musulmonai suabejoja savo žiniomis, jiems dera prisiminti šiuos tekstus.

 

2 dalių džilbabasKas rašoma Korane apie moterų aprangą?

 

 Bene populiariausias žodis, naudojamas musulmonės aprangai apibūdinti, yra hidžabas (angl. hijab). Hidžabu vadinama skarelė, kuria musulmonė pridengia savo plaukus. Deja, nedaugelis težino, kad tikroji hidžabo prasmė yra kur kas platesnė ir apima ne vien rūbą. Hidžabas Korane minimas vieną kartą:

 

<...> O kada prašote iš jų (Pranašo žmonų) kokio nors daikto, tai prašykite pro hidžabą (skraistę, užuolaidą, užsklandą) <...>“ (Koranas, 33:53)

 

Taigi, Korane hidžabo reikšmė yra labai aiški — tai yra užsklanda, paslepianti moterį nuo svetimų akių. Ši užsklanda slepia ne vien tik plaukus: visa moters išvaizda, jos kūno linijos, judesio maniera, eisena, laikysena, net kvapas — daug kas tampa neprieinama svetimiems.

 

Taigi, akivaizdu, kad norėdama visiškai atitikti hidžabą, musulmonė privalo ne tik dengti savo kūną nuo galvos iki kojų, išskyrus veidą ir plaštakas, tačiau ji privalo valdyti ir savo elgesį, kalbą — tiek verbalinę, tiek neverbalinę, savo balsą — jo garsumą ir švelnumą (balsas ir kalbėjimo maniera turi išlikti dalykiški) ir t. t.

 

Neretai musulmonė, kuri nedengia kūno pagal reikalavimus, tačiau elgiasi kukliai ir kalba santūriai, mano, kad jos hidžabas yra pranašesnis už tos musulmonės, kuri apsidengia taisyklingai, tačiau elgiasi ir kalba įžūliai.

 

Ir atvirkščiai, musulmonė, kuri islamo atžvilgiu nepriekaištingai rengiasi, tačiau nekontroliuoja savo manierų, mano, kad jos hidžabas yra be trūkumų.

Klysta jos abi. Tiek viena, tiek kita neatitinka hidžabo taip, kaip to reikalauja islamas. Dievobaimingos moters išorė ir vidus harmoningai derės, jai bus svarbūs tiek išoriniai, tiek vidiniai hidžabo aspektai.

 

Tad kaipgi vadinamas musulmoniškas rūbas Korane? Atsakymą rasime 33-ojoje dalyje (angl. sura), 59 eilutėje (angl. aya):

 

"O Pranaše, pasakyk savo žmonoms, dukroms ir tikinčioms moterims, tegul jos labiau užsitraukia savo džilbabus (skraistes). <...>“

 

Džilbabas (angl. jilbab) — tai žodis, apibūdinantis moters apsirengimą viešumoje ir prie svetimų vyrų.

 

Kokia yra džilbabo reikšmė? Arabiškuose žodynuose rašoma:

 

-rūbas, kuris apdengia visą moters kūną; platus apsiaustas moteriai, mažesnis nei paklodė; apsiaustas, kuriuo moteris apdengia kitus rūbus;

 

-išorinis apsiaustas, apdangalas, apvalkalas, išvestas iš žodžio tadžalbaba, kuris reiškia apvilkti. Tai išorinis audinio gabalas, kuriuo moteris apsidengia, apsivynioja, užsklendžia save nuo galvos iki kojų. Jis visiškai paslepia jos kūną;

 

-apvalkas, kuris apdengia rūbus lyg uždanga.

 

Taigi, lingvistinė džilbabo reikšmė yra: rūbas, apdangalas, skirtas vilkėti ne namuose, jis velkamas ant rūbų.

 

Kitas rūbas, paminėtas Korane, yra khimaras (angl. khimar):

 

<...> tegul dengia khimarais iškirptes ant krūtinių <...>“ (Koranas, 24:31)

 

Taigi, khimaras — tai medžiagos skiautė, pakankamai plati, kad kristų nuo galvos ir apdengtų krūtines, paslėptų kūno linkius ir iškilimus.

 

 

Kaip Pranašo () bendražygės įvykdė Korano nurodymą vilktis džilbabą ir khimarą?

 

 

Gali kilti klausimas, ar ne pernelyg dviprasmiški yra Korane pateikti nurodymai, ar ne atviri interpretacijoms? Kaip taisyklingai apsidengti džilbabu ir khimaru, kas, praėjus keleriems šimtams metų nuo Korano apreiškimo pasakys, kokia yra tikroji šių Knygos eilučių reikšmė?

 

Atsakymas į šį klausimą yra paprastas. Jį mums pateikė pats Viešpaties Pasiuntinys, liepęs vadovautis pirmosiomis trejomis musulmonų kartomis. Dėl to islamo mokslininkai, pateikdami verdiktus apie moterų aprangą, remiasi (turėtų remtis) būtent ankstyvųjų musulmonių dengimosi pavyzdžiu.

 

Remdamiesi autentiškais perdavimais, islamo mokslininkai tvirtina, kad teisinga moters apranga yra ši: drabužis laisvai krenta nuo galvos iki pat žemės, apdengdamas, o ne pabrėždamas moters pečius, paslėpdamas moters rankas iki riešų (imtinai), liemenį, klubus, kojas bei pėdas. Šias taisykles tegali atitikti tiktai nuo galvos krentanti plati suknia — abaja (angl. overhead abaya), arba abaja ir platus, ilgas khimaras.

 

1 dalies džilbabas

  Abaya, khimaras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kai kurios kultūros šiems rūbams suteikia tradicinių ypatumų, bet vis tiek atitinka reikalavimus: šiitų čadra (angl. chador), afganistaniečių burka (angl. burqa/burka).

 

Čadra, burka

 

 

Kitos gali turėti skirtingą aprangos kodą, tačiau jis nebūtinai atitiks islamo reikalavimus — nesvarbu, kaip plačiai paplitęs ir kokių, rodos, dievobaimingų moterų dėvimas.

 

 

Veido dengimas islamo požiūriu. Ar privaloma?

 

 

Veido apdangalas, vadinamas nikabu (angl. niqab), sulaukia itin daug kontraversiškų reakcijų. „Šią medžiagos atraižą tiek mėgsta, tiek bjaurisi daugybė musulmonų ir kitatikių“. Labai mažai lieka abejingų moters veido dengimui.

Nikabas

 

Daug kas tiki mitu, kad veido dengimas neturi nieko bendro su islamu; kad tai tiesiog kultūros, patriarchato (vyrai saugo savo moteris nuo svetimų akių) arba geografinės/klimatinės juostos (apsaugoti akis, nosis, burnas nuo smėlio) nulemta tradicija. Tai netiesa.

 

Autentiški perdavimai teigia, kad didžioji dauguma pirmųjų trijų kartų musulmonių apsidengė veidus medžiagos skiautėmis arba nuo galvos nuleistais khimarais, vos buvo apreikštos džilbabo ir khimaro eilutės. Vadinasi, jos būtent taip suprato ir įvykdė jas, o Pranašas () nepataisė tokio jų elgesio, net atvirkščiai — tokiu būdu parodydamas savo pritarimą.

 

Tradiciniai islamo teologai vieningai teigia, kad nikabas yra religijos dalis, tačiau jų nuomonės išsiskiria, ar dengti veidą yra privaloma. Dauguma žinovų teigia, jog nikabas neprivalomas, nebent moteris atsiduria situacijoje, kurioje iškyla grėsmė jos garbei, orumui ir saugumui.

 

 

Kokie yra hidžabo reikalavimai? Apibendrinimas

 

 

Moters apranga.

 

  • Laisvai krentantis nuo galvos iki pat žemės rūbas iš nepermatomo audinio.

  • Atidengiami tik veidas ir plaštakos (rankos iki riešų).

  • Dengiamos pėdos.

  • Dengiamas kaklas, ausys, paausiai, neturi matytis nei vienas plaukelis.

  • Spalva turi būti neįžūli.

  • Atsakingai pasirinktas audinys, kad neišryškintų kūno formų.

  • Avalynė: žemakulnė, nekaukšinti.

Moters papuošalai:

 

  • Jokio makiažo, net kuklaus ir neva nepastebimo.

  • Jokių nagų lakų ar piešinių ant odos (nebent dėvimos pirštinės).

  • Jokių kvepalų.

  • Jokių blizgučių, tiek papuošalų, tiek įsiuvinėtų į audinį.

Moters elgesys:

 

  • Santūrus, neįžūlus, kuklus, orus.

Moters kalba:

 

  • Santūri, ne per garsi, nenušvelninta, dalykiška.

Moters eisena:

 

  • neįžūli, nevulgari.

 

Hidžabas - schema

 

 

Papildomam skaitymui:

 

Moteris islame. Kodėl musulmonės dengiasi?

Kas yra islamas? Kodėl musulmonai tokie skirtingi? 

 

Naudoti šaltiniai:

 

 

„Koranas. Literatūrinis prasmių vertimas“

„Tafsyr Ibn Kathyr“

„Sahih Bukhari“

„Sahih Muslim“

Muhammad Nasiruddin al-Albani verdiktai

 

Follow us on Facebook!