bendruomene baneris tekstas

juodas berniukas 620x329

 

Vaikams dažnai ieškome vaikų literatūros naujovių su viltimi rasti įdomių, vaikus įtraukiančių skaityti knygų. Neseniai dėmesį patraukė leidyklos ODILĖ knyga „Vaikai vanagai“, kurią vertė Kazys Binkis. Leidykla ODILĖ rašo, kad šią žavingą knygą parašė gydytojas psichiatras, kuris kaitaliojo juoką su perdėtu baugumu ir manė, kad knygoje spausdintomis istorijomis padės vaikams įveikti baimę. Skamba intriguojančiai, viliojančiai? Skaitykite toliau ir sužinosite, kodėl šios knygos mes nepirktume ir jums nepatartume. 

 

Allahu Akbar 620x329

 

Allahu Akbar. Tikriausiai nėra jokių kitų žodžių, kurių sušukimas minioje sukeltų tiek pat panikos. Lengva nuspėti, kad jeigu „musulmoniškai“ atrodantis vyras ar moteris atliktų vienokią ar kitokią nusikalstamą veiklą šūktelėjus „Allahu Akbar“, tai iš anksto būtų traktuojama, kaip teroristinis incidentas.

Išvertus iš arabų kalbos, „Allahu Akbar“ reiškia „Dievas yra Didis“. Tačiau daugumai nemusulmonų labiau pažįstama ne šios frazės reikšmė, o garsiai ir liūdnai nuskambėjusios jos vartojimo aplinkybės. Ši frazė tapo baimės, smurto, grėsmės palydove.

bendravimassuziniasklaida 620x329

 

Mišrių šeimų gyvenimas nuolat susilaukia žiniasklaidos dėmesio. Televizijos, radijo laidos, straipsniai, komentarai, net reklamos industrija ieško egzotiškų, netradicinių, dėmesį prikaustančių istorijų. Deja, neretai jų tikslas tėra aukštesni reitingai, o ne šviečiamoji, informacinė, edukacinė misija, nors yra ir gražių išimčių. Jeigu jūs arba jūsų mišri šeima nusprendėte praverti savo namų duris žurnalistams, yra keletas dalykų, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį.

Afrofobija ir rasizmas LietuvojeApie tai, kad rasizmas Lietuvoje nėra tik įsivaizduojamas baubas, jau ilgokai kalba visos nevyriausybinės žmogaus teises ginančios organizacijos. Seniai jau matome diskusijas, kad rasizmas Lietuvoje egzistuoja, tačiau jis nėra atspindėtas jokiose ataskaitose. O jei nėra ataskaitose – vadinasi jo visai nėra. Arba taip teigia tie, kuriems žmonių teisės yra tik daliai žmonių ginti. Ši paslėpto rasizmo Lietuvoje problema nagrinėjama ir Danguolės Kleinaitytės magistriniame darbe, pristatytame Londono universitete.

Vuk 620x329

 

Vienas iš empatiško, tolerantiško žmogaus požymių yra sąmoningos pastangos vengti neapykantos kalbos ir įžeidžių terminų. Tiesa, nemaža visuomenės dalis nežino vieno ar kito epiteto, apibūdinančio žmogaus rasę, kilmę, ar religiją neigiamo konteksto. Kitiems paprasčiausiai stinga žodyno pakeisti tokius žodžius kaip indusas, babajus, juodis, miksiukas, čiurka ir pan.


Tačiau yra ir tokių žmonių, kurie sąmoningai naudoja įžeidžius terminus puikiai žinodami juos supančią kontraversiją. Paprastai jie teisinasi, kad jie neketino įžeisti, o apibūdinamoji grupė turėtų būtų mažiau jautri ir įtari. Ši visuomenės dalis ne tokia ir menka: 2015 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose Pew atlikto tyrimo duomenys parodė, kad net 67% amerikiečių mano, jog žmonės turi teisę naudoti mažumas įžeidžiančią terminologiją. 2016 metais Pew atlikta apklausa atskleidė, kad 59% amerikiečių mano, kad „šiais laikais žmonės pernelyg lengvai įsižeidžia“ dėl jų adresu vartojamos kalbos.


„Mišri šeima“ pakalbino Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos skyriaus doktorantą Vuk Vukotič, tyrinėjantį kalbos ideologijas. Rasistinė kalba – svarbi šios srities tema. Be to, jam, kaip užsieniečiui, gyvenančiam Lietuvoje, rasizmo bei tolerancijos klausimai labai aktualūs.