bendruomene baneris tekstas

vaikai ir stereotipai

Dažnai yra teigiama, kad vaikai nejaučia jokio išankstinio nusistatymo, neskirsto žmonių ir visus aplinkinius jie vertina vienodai. Dar yra teigiama, kad tik augdami žmonės pasiduoda stereotipų įtakai: jie pradeda galvoti, elgtis ir vertinti aplinkinius pagal stereotipus. Tačiau ar tikrai vaikų mąstymas ir elgesys yra atsparūs stereotipams? Iki kokio amžiaus vaikai yra „atsparūs“ stereotipams, ir kada šis „atsparumas“ dingsta, o vaikų mąstymą ir elgesį pradeda veikti stereotipai?

bendravimassuziniasklaida 620x329

 

Mišrių šeimų gyvenimas nuolat susilaukia žiniasklaidos dėmesio. Televizijos, radijo laidos, straipsniai, komentarai, net reklamos industrija ieško egzotiškų, netradicinių, dėmesį prikaustančių istorijų. Deja, neretai jų tikslas tėra aukštesni reitingai, o ne šviečiamoji, informacinė, edukacinė misija, nors yra ir gražių išimčių. Jeigu jūs arba jūsų mišri šeima nusprendėte praverti savo namų duris žurnalistams, yra keletas dalykų, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį.

TautiniaiDrabuziai 620x329Pagarbą ir draugiškumą skirtingoms tautoms, rasėms bei religijoms ugdykime nuo mažens. Ši spalvinimo knygelė visai šeimai suteiks daug gerų emocijų, praplės akiratį, suteiks progą pakalbėti apie šeimos tautinį identitetą ir padės formuoti pozityvų požiūrį kitų tautų atžvilgiu.

Spalvindami šią knygelę vaikai gali bent akies krašteliu žvilgtelėti į skirtingų pasaulio šalių tautinius drabužius. Verčiant šios knygelės puslapius vaikams gali kilti klausimų apie tautinius drabužius, nebijokite atsakymų ieškoti internete. Kartu su vaiku galite leistis į įdomią skirtingų tautų pažinimo kelionę. Galbūt šios kelionės metu sužinosite ir daugiau įdomybių apie kitas tautas ir jų papročius.

Afrofobija ir rasizmas LietuvojeApie tai, kad rasizmas Lietuvoje nėra tik įsivaizduojamas baubas, jau ilgokai kalba visos nevyriausybinės žmogaus teises ginančios organizacijos. Seniai jau matome diskusijas, kad rasizmas Lietuvoje egzistuoja, tačiau jis nėra atspindėtas jokiose ataskaitose. O jei nėra ataskaitose – vadinasi jo visai nėra. Arba taip teigia tie, kuriems žmonių teisės yra tik daliai žmonių ginti. Ši paslėpto rasizmo Lietuvoje problema nagrinėjama ir Danguolės Kleinaitytės magistriniame darbe, pristatytame Londono universitete.

Vuk 620x329

 

Vienas iš empatiško, tolerantiško žmogaus požymių yra sąmoningos pastangos vengti neapykantos kalbos ir įžeidžių terminų. Tiesa, nemaža visuomenės dalis nežino vieno ar kito epiteto, apibūdinančio žmogaus rasę, kilmę, ar religiją neigiamo konteksto. Kitiems paprasčiausiai stinga žodyno pakeisti tokius žodžius kaip indusas, babajus, juodis, miksiukas, čiurka ir pan.


Tačiau yra ir tokių žmonių, kurie sąmoningai naudoja įžeidžius terminus puikiai žinodami juos supančią kontraversiją. Paprastai jie teisinasi, kad jie neketino įžeisti, o apibūdinamoji grupė turėtų būtų mažiau jautri ir įtari. Ši visuomenės dalis ne tokia ir menka: 2015 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose Pew atlikto tyrimo duomenys parodė, kad net 67% amerikiečių mano, jog žmonės turi teisę naudoti mažumas įžeidžiančią terminologiją. 2016 metais Pew atlikta apklausa atskleidė, kad 59% amerikiečių mano, kad „šiais laikais žmonės pernelyg lengvai įsižeidžia“ dėl jų adresu vartojamos kalbos.


„Mišri šeima“ pakalbino Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos skyriaus doktorantą Vuk Vukotič, tyrinėjantį kalbos ideologijas. Rasistinė kalba – svarbi šios srities tema. Be to, jam, kaip užsieniečiui, gyvenančiam Lietuvoje, rasizmo bei tolerancijos klausimai labai aktualūs.