bendruomene baneris tekstas

kaip uzauginti tolerantiskus 300x200Vietų, kurių nepalietė gobalizacija, kuriose vis dar gyvena išimtinai homogeniškos bendruomenės, pasaulyje lieka vis mažiau. Daugelyje šalių, o ypač didžiuosiuose jų miestuose, verda tautų katilai, kuriuose maišosi visos pasaulio kultūros, rasės, religijos ir tradicijos. Skirtumai, kurie atkeliauja kartu žmonėmis iš kitų pasaulio šalių, praturtina mūsų pasaulėžiūrą bei atneša naujų idėjų. Tiek mes, tiek mūsų vaikai, vis dažniau bendraujame su žmonėmis, kurie skiriasi nuo mūsų odos spalva, išpažįsta kitokią religiją bei puoselėja kitokias tradicijas. Vieni džiaugiasi, gyvendami tokioje margoje, besikeičiančioje visuomenėje, o kiti jaučiasi nejaukiai, ypač jeigu jų kasdienis bendravimas su „kitokiais“ yra ribotas.

Ne paslaptis, kad kalbėti su vaikais apie kitokią rasę, religiją, kultūrą ir panašius „kitoniškumus“  nelengva. Šios temos dažnai atrodo „nepadorios“, nepatogios ar tiesiog nereikšmingos. Šiame straipsnyje pateiksime keletą patarimų, kurie bus naudingi tiems, kurie nori užauginti tolerantiškus vaikus, tačiau nežino, kaip tai tinkamai padaryti ir nuo ko jie turėtų pradėti.

 Nedrauskite vaikams kalbėti apie rasę.

Paprastai tėvai linkę nutildyti vaikus, kai šie atkreipia dėmesį ir užduoda klausimus apie kitokios rasės žmones, ypač jei tai nutinka viešumoje. Be abejo, tai yra lengviausia išeitis tėvams, tačiau vaikams tokiu būdu kyla dar daugiau klausimų, jie sutrinka, susidaro klaidingą įspūdį, jog kalbėti apie rasę yra blogai. Tačiau iš tiesų, nors mes patys neatkreipiame vaikų dėmesio į tai, jie nuo labai ankstyvo amžiaus pastebi rasinius bei kitokius skirtumus tarp žmonių. Klaidingai manoma, jog kalbėjimas apie žmonių skirtumus didina ir kursto netoleranciją, tačiau tyrimai rodo atvirkščiai: kalbėjimas apie rasę kaip tik sumažina išankstinius nusistatymus ir stereotipus, padeda žmonėms jaustis patogiai ir lengviau įsilieti į mišrias bendruomenes. Taigi, kai pokalbiai apie rasę yra tabu, tai gali turėti įtakos vaikų sugebėjimui bendrauti su „kitokiais“. Todėl, kitą kartą, vaikams uždavus klausimus apie kitokios spalvos žmones, netildykite jų, verčiau išnaudokite progą ir padėkite savo vaikams suvokti skirtumus kuriuos jie pastebi.

Į vaikų klausimus apie rasinius, kultūrinius ar kitokius skirtumus atsakykite sąžiningai ir pagarbiai.

Taip išmokysite juos, kad pastebėti skirtumus ir apie juos kalbėti yra priimtina, kol tai daroma pagarbiai, neįžeidinėjant. Pradėkite nuo savo šeimos: pripažindami ir gerbdami šeimos narių skirtumus bei unikalumą (skirtingus sugebėjimus, pomėgius, nuomones, išvaizdą), išmokysite vaikus priimti ir gerbti kitokius. Paaugę vaikai dažnai viską, kas jiems neįprasta ar skiriasi nuo jų pačių, įvardija kaip „keista“. Jei jūsų sūnus ar dukra pasakoja, kokios „keistos“ klasės draugės afrikietiškos kasytės ar kaip „keistai“ kalba neseniai iš kitos šalies atvykęs klasės draugas, paaiškinkite, kad žmonių šukuosenos bei tai, kaip jie kalba, gali skirtis, tačiau „kitoks“ nereiškia „keistas“.

Pasirinkite tokį pokalbio stilių, kuris atitiktų vaiko amžių.

Iki maždaug septynerių metų amžiaus tėvai vaikams yra neginčijamas autoritetas, o tai, ką jie pasako, nusveria visa kita, netgi vaikų asmeninę patirtį. Nuo maždaug dešimties pačių vaikų patirtis bei aplinkos įtaka tampa svarbesnė nei mūsų pamokymai. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad labai svarbu kalbėtis su vaikais apie skirtumus, įvairovę ir lygybę, tačiau tai, kaip kalbamės, turėtų keistis priklausomai nuo vaikų amžiaus. Kol jie maži, stenkitės jiems perduoti savo tolerantiškas pažiūras, skiepykite tolerantiškumą bei supratimą „kitokių“ atžvilgiu. Vėliau, jiems paaugus, kartu analizuokite skirtumus, kuriuos vaikai pastebi per savo asmeninę patirtį, ir padėkite jiems suvokti, kad, nepaisant skirtumų,yra daugybė panašumų, kurie mus vienija.

Supažindinkite vaikus su kitomis etninėmis grupėmis akcentuodami ne tik panašumus, bet ir skirtumus.

Skatinkite savo vaikus bendrauti ir dalyvauti veikloje su kitais vaikais iš skirtingų etninių grupių – tai gali būti futbolo komanda, dailės būrelis, bendruomenės talka. Bendro tikslo siekimas, kai reikia pasitikėti vienas kitu, – puikus būdas užmegzti stiprius ir prasmingus santykius tarp vaikų ir suaugusiųjų. Net jeigu gyvenate homogeniškoje bendruomenėje, sudarykite sąlygas vaikams susipažinti su kitomis kultūromis, religijomis ir rasėmis. Tai padaryti galite naudodami knygas, filmus, internetą. Akcentuokite ne tik panašumus, bet ir skirtumus. Aptarkite dalykus, kuriais skiriasi įvairios etninės grupės (tai gali būti kalba, maistas, tradicijos), o tada paminėkite dalykus, kurie mus visus vienija (visi mėgstame šokti, žaisti, dedame pastangas siekdami gerų mokslo rezultatų, mums visiems šviečia ta pati saulė). Matydami tokią pusiausvyrą, vaikai jausis esantys ypatingi, bet tuo pačiu lengviau užmegs ryšį su kitais, nepaisydami jokių skirtumų. Nemanykite, jog, geriau pažindami ir gerbdami kitokią nei jūsų pačių kultūrą ar religiją, išduodate savo šaknis ir tradicijas. Atvirkščiai, didžiuokitės ilgametėmis savo šeimos bei šalies tradicijomis ir nepraleiskite progos su jomis supažindinti pažįstamus iš kitų kultūrų: pakvieskite kartu švęsti šventes savo darbo kolegas, vaikų bendramokslius ar artimus kaimynus, pavaišinkite juos tradiciniais patiekalais, supažindinkite su savo šalies muzika, žaidimais ir pan.

Mokykite empatijos.

Vienas iš svarbių socialinių įgūdžių, kuriuos vaikai turėtų išmokti vaikystėje, yra suvokimas, kad kitų žmonių ketinimai, norai, įsitikinimai gali skirtis nuo mūsų. Kad išmokytumėte vaikus empatijos, išnaudokite progas paklausti vaikų, kaip, jų nuomone, jaučiasi kiti asmenys tam tikrose situacijose. Žiūrėdami filmukus, laikas nuo laiko sustokite ir paklauskite vaikų, kaip jiems atrodo, ką jaučia vienas ar kitas personažas vienu ar kitu momentu. Tokiu būdu paskatinsite vaikus atsižvelgti į kitų žmonių jausmus, mintis ir patirtį. Jie išmoks atpažinti situacijas, kuriose kitas asmuo jaučiasi išskirtas, pažeidžiamas, jam reikia pagalbos. Matydami, kad žaidimų aikštelėje Jonukas tyčiojasi iš Mariaus, vaikai sugebės suprasti, kad Mariui dėl to skaudu, ir bus pasirengę jį užstoti, apginti ar paguosti.

Būkite pavyzdys savo vaikams bei apdovanokite juos už gerą elgesį.  

Vaikai – tarsi kempinės: sugeria tai, ką girdi ir mato aplinkui. Jie atkartoja bei savaip interpretuoja elgesį, kurį mato, todėl labai svarbu, kad artimiausioje aplinkoje – šeimoje – matytų tinkamą pavyzdį. Tėvų elgesys bendraujant su žmonėmis iš skirtingų etninių grupių yra labai reikšmingas. Nevenkite bendrauti su žmonėmis iš skirtingų rasinių, kultūrinių, religinių grupių. Dalyvaukite multikultūriniuose renginiuose jūsų bendruomenėje, užmegzkite naujas pažintis ir draugystes. Nepamirškite įvertinti ir pagirti vaikus už gerą elgesį su kitais: pasakykite, kad didžiuojatės jais, kai jie užmezga draugystes su vaikais iš skirtingų etninių grupių ar kai išreiškia susirūpinimą dėl kitų nesąžiningo elgesio. Prisiminkite, kad vaikai nuolat klausosi, todėl stebėkite savo elgesį. Jei norite išmokyti vaikus tolerancijos, stenkitės atsisakyti stereotipų, kuriuos patys esate išmokę ir naudojate, atkreipkite dėmesį į tai, kaip kalbate apie tuos, kurie skiriasi nuo jūsų, venkite rasistinių, stereotipinių juokelių. Tai, kas jums atrodo nekaltas pokštas, gali turėti neigiamos įtakos jūsų vaiko požiūriui į toleranciją ir lygybę. Formuojantis vaikų humoro jausmui, apie septintuosius metus, tikėtina, kad išgirsite iš jų stereotipinių, rasistinių juokelių. Tokiais atvejais labai svarbu nesijuokti ir paaiškinti, kad juoktis iš žmonių ir jų savybių negalima. Atsargiai rinkitės knygas, žaislus, muziką, filmus. Nepamirškite, kad žiniasklaida ir popkultūra daro milžinišką įtaką formuojant visuomenės požiūrį, o vaikai šiuo atveju yra itin pažeidžiami. Jei pastebite stereotipus žiniasklaidoje ar aplinkinių pokalbiuose, elgesyje, nepraleiskite to pro pirštus, atkreipkite vaikų dėmesį, pabrėžkite, kad tai neteisinga. Jei parodysite vaikams, kad jums svarbi žmonių lygybė, nepriklausomai nuo jų skirtumų, vaikai paseks jūsų pavyzdžiu.

Svarbu prisiminti, kad tolerancija nereiškia toleruoti nepriimtiną elgesį. Tai reiškia, jog kiekvienas žmogus nusipelno pagarbos bei privalo rodyti pagarbą kitiems. Padėkite vaikams gerai jaustis bei pasitikėti savimi. Paprastai žmonės, kurie blogai mano apie save, blogą nuomonę turi ir apie kitus. Todėl labai svarbu ugdyti vaikų savivertę, pasitikėjimą savimi, įskiepyti tinkamą vertybių sistemą. Tie, kurie vertina save, taip pat vertina bei gerbia kitus.

Paruošti vaikus gyventi, mokytis ir dirbti bendruomenėse, kurios pasižymi kultūrų, rasių, religijų įvairove, yra viena iš tėvų pareigų. Mokyti vaikus tolerancijos svarbu ne tik todėl, kad pasaulis tampa vis labiau globalus, bet ir todėl, kad gyvenime, mokslo įstaigose, darbo kolektyvuose geriau sekasi žmonėms, kurie yra atviri įvairiems pokyčiams, sugeba suprasti, gerbti, vertinti ir mokėti dirbti su žmonėmis, nepaisant jų skirtumų.