bendruomene baneris tekstas

neapykantos kalba 620x329
 
Šių metų liepos mėnesį Vilniaus autobusų stotelėje dėl savo kilmės buvo užpultas Lietuvoje gyvenantis ekvadorietis. Jo užpuolikai auką pasirinko neatsitiktinai, smūgiuodami šaukė „Lietuva lietuviams!“ Deja, incidento metu aplink nebuvo žmonių, kurie galėtų būti įvykio liudininkais. Tai, ko gero, viena priežasčių, kodėl incidentas iš pradžių buvo taip vangiai tiriamas. Tačiau, jei liudininkai būtų buvę, kaip jie turėtų reaguoti, ko galėtų imtis? Štai keletas patarimų, kaip kiekvienas iš mūsų galime reaguoti girdėdami neapykantos kalbą, matydami, kad žmogus yra įžeidinėjamas, užpuolamas dėl savo kilmės, religijos, tautybės, lyties ir pan.
 
Rasizmas, ksenofobija, islamofobija ir t.t. pasireiškia įvairiomis formomis. Kartais jos subtilios, netiesioginės, pasyvios, bet nukentėjusieji tokios mikroagresijos akivaizdoje jaučiasi ne mažiau nejaukiai. Galbūt kažkas autobuse, kuriame sėdi tamsiaodis, pradeda leisti beždžionių garsus, galbūt prekeivis apsimeta nesuprantantis rusiškai kalbančio pirkėjo ir atsisako jį aptarnauti, o galbūt esate kompanijoje, kur pasakojami anekdotai apie žydus, o jums iš šono sėdi žydų tautybės bičiulis? Visa tai yra subtilus rasizmas, atpažinkite jį. Net jei nėra grėsmės rizikos, toks elgesys žeidžia ir turi būti sustabdytas. Negalvokite, kad tai „tik kalbos“, „nelabai vykęs humoras“, kad asmuo gali už save pastovėti, gal net yra įpratęs ir žino, kaip elgtis. Tai nėra tik trumpas epizodas, kuris netrukus pasibaigs ir užsimirš. Nutikimą vertinkite rimtai.
 
Pasistenkite užmegzti akių kontaktą su asmeniu, į kurį nukreipti įžeidinėjimai. Tegul žmogus žino, kad aplinkoje yra bent vienas draugiškas veidas.
 
Prieš imdamasis veiksmų įvertinkite savo ir aplinkinių saugumą. Jei situacija įtempta, eskaluojasi, prieš imantis veiksmų apgalvokite saugaus pasitraukimo iš įvykio vietos galimybes. Įvertinkite, ar užpuolikai apsvaigę, įkaušę, ar aplinkui yra daugiau žmonių, ar yra galimybė pakviesti pagalbą. Nekonfrontuokite su užpuolikais žodžiais ar veiksmais, nesistenkite būti didvyriu.
 
Jei įsiterpti saugu, imkitės veiksmų. Atminkite, kad patys efektyviausi ir situaciją padedantys deeskaluoti veiksmai yra nukreipti į nukentėjusįjį, o ne į skriaudikus. Atsistokite šalia nukentėjusiojo, arba tarp jo ir skriaudiko. Arba, pakvieskite jį šalia, pasiūlykite paėjėti kartu į kitą vietą. Pašnekinkite, užmegzkite pokalbį, būkite draugiškas ir empatiškas.
 
neapykantoskalba komiksas
 
Jei yra galimybė bei jaučiate, kad tai yra saugu – nufotografuokite arba nufilmuokite incidentą ir smurtautojus. Jei tokios galimybės nėra, pasistenkite įsidėmėti svarbias detales, išvaizdą, drabužius, kitus požymius, to gali prireikti galimam įvykio tyrimui ir liudijimui teisme. 
 
Jei matote, kad situacija tampa nebekontroliuojama – kvieskite policiją. Net jei incidentas baigėsi pakankamai gerai ir neprireikė policijos pagalbos įvykio metu, paraginkite nukentėjusįjį tai padaryti jam priimtinu laiku. Nenustebkite, jei nukentėjusysis nenorės kreiptis į policiją, tam gali būti įvairių priežasčių. Tokiu atveju paskatinkite kreiptis į atitinkamas nevyriausybines organizacijas, kurios žino, kaip padėti neapykantos nusikaltimų aukoms. Palikite savo koordinates nukentėjusiam asmeniui ir sutikite liudyti, jei to prireiktų ateity.
 
Įtampai nuslūgus, padrąsinkite nukentėjusįjį, priminkite, kad jis nieko blogo nepadarė ir tai, kas įvyko – ne jo kaltė. Paklauskite, ar jis jaučiasi saugus pasiekti namus/savo kelionės tikslą. Gal jis nori paskambinti savo draugams? Dera apie tai priminti, jei žmogus akivaizdžiai pasimetęs.
 
Neapykantos kalba nėra tik nemalonus apsižodžiavimas. Tai nėra žodžio laisvė ar „asmeninė nuomonė“. Lygiai kaip ir patyčios, ji neigiamai veikia žmogaus psichinę sveikatą, pakerta pasitikėjimą savimi, skatina saviizoliaciją. Neapykantos nusikaltimai stipriai paliečia ne vien konkretų asmenį, kuris tapo tokio nusikaltimo auka, bet ir bendruomenę. Jos nariai jaučiasi pažeidžiami, nesaugūs. Būtent todėl svarbu neignoruoti diskriminacijos ir neapykantos kilmės, rasės, religijos, tautybės ir k.t. atžvilgiu, atpažinti ir priešintis jai.