bendruomene baneris tekstas

tolerancija_300x200.jpgVisi tie juodžiai smirda...

Aš ne rasistė, bet, mano nuomone, tik visiškos durnės gali tekėt už musulmonų...

...ne tik susideda su babajais, bet dar ir apsiskarmaluoja skarom pačios...

Atvažiuoja visokie, pasitiesę kilimėlius meldžiasi, savo tvarką įvedinėja

Kad tik pakritikuot, pasidžiaugt kito nelaime, nebūtume lietuviai...

Nieko prieš gėjus neturiu, bet tegu gyvena savo gyvenimus, nėra čia ko viešai demonstruotis...

Su tokiomis ir panašiomis mintimis dauguma mūsų susiduriame kasdien. Jų apstu socialinių tinklalapių diskusijose, naujienų portalų skaitytojų komentaruose, neretai, deja, tokios frazės pasigirsta ir draugų, artimųjų susibūrimuose.

Lapkričio 16-oji – Tarptautinė tolerancijos diena. Ar gali būti geresnė proga pakalbėti apie (ne)toleranciją, stereotipus ir išankstines nuostatas – tris tarpusavyje itin glaudžiai susijusias sąvokas, kurios, paprastai, žengia koja kojon ir vis dar yra opios visuomenės problemos?

Kas yra tolerancija? Tolerancija (pakanta)·– tai priešingos nuomonės, pažiūrų, tikėjimo, įsitikinimų gerbimas bei su tuo susijęs individualus arba kolektyvinis elgesys socialinėje, kultūrinėje, religinėje ir internetinėje aplinkoje (Vikipedija). Iš pirmo žvilgsnio – paprasta: pagarba – viena iš vertybių, kurios mums skiepyjamos nuo mažens. Kodėl, tuomet, tolerancijos realioje ir virtualioje aplinkoje vis dar taip trūksta, o rasizmas, ksenofobija, homofobija, antisemitizmas, islamofobija ir kitos diskriminacijos formos veši kaip piktžolės? Sakoma, jog neapykanta kyla iš baimės, o baimė – dėl nežinojimo. Lygiai taip pat, netolerancija (arba diskriminacija), dažniausiai, yra stereotipų ir išankstinių nuostatų pasekmė.

Kuo skiriasi stereotipai ir išankstinės nuostatos? Stereotipai – tai tam tikri, plačiai paplitę, įsitikinimai (nebūtinai neigiami), įvaizdis apie tam tikrą žmonių grupę ar reiškinį. Stereotipų objektų yra begalė – nuo moterys yra prastos vairuotojos iki musulmonai yra teroristai. Stereotipai įtakoja mūsų elgesį, mintis ir jausmus šių asmenų atžvilgiu: dažnas tiesiog bus atsargesnis kelyje išvydęs moterį už vairo, tuo tarpu musulmonų atžvilgiu neretai jaučiama baimė ir neapykanta. Negatyvus priešiškas požiūris, nuomonė, elgesys ar jausmai asmens ar grupės atžvilgiu yra išankstinės nuostatos.

Kai kurie mokslininkai teigia, jog stereotipai kyla iš žmogaus poreikio supaprastinti pasaulį, sudėlioti visa, kas jį supa, į tam tikras nedideles grupes. Toks supaprastinimas atlieka keletą funkcijų: nereikia skirti laiko pažinti kiekvieną naujai sutiktą individą, pakanka priskirti juos tam tikrai kategorijai, įdėti į tam tikrą dėžutę, ir tokiu būdu, neva, žinoti, ko galima iš jų tikėtis ir kaip pačiam elgtis jų atžvilgiu; taipogi, toks kategorizavimas patenkina natūralų žmogaus norą jaustis pranašesniu, viršesniu, geresniu (aš/mūsų kategorija esame geresni nei tie, kurie priklauso kitai kategorijai).

Stereotipai ir išankstiniai nusistatymai nėra įgimti, tačiau su jais susipažįstame labai ankstyvame amžiuje. Jie pasėjami, pirmiausia, artimiausioje ir didelę įtaką turinčioje aplinkoje – šeimoje, vėliau persikelia į žaidimų aikšteles, mokyklas, bendraamžių susibūrimus, darbo kabinetus. Didelę įtaką stereotipų bei išankstinių nuostatų plitimui, be abejo, turi žiniasklaida, o neretai ir neigiamos asmeninės patirtys (teko anksčiau dirbti pas turkus, jie šlykštynės, visai negerbia moterų). Laiku neužkirtus kelio, jie perduodami iš kartos į kartą, taip kurstant diskriminaciją, neapykantą, fanatizmą. Tačiau taip, kaip išmokstama, stereotipų bei išankstinių nuostatų galima atsikratyti.

Tolerancijai tampant viena iš vis labiau eskaluojamų visuomenėje temų, žmonės ima atsargiau vartoti žeidžiančią reikšmę turinčius žodžius, pabrėžia, jog aš ne rasistas, prisidengia frazėmis aš tikiu, kad yra visokių, bet dauguma..., čia tik mano nuomonė. Taipogi, tampa populiaru netolerantiškus pasisakymus išteisinti priklausomai nuo konteksto bei pasisakančiojo intonacijos: tai kaip man tas parduotuves pavadint, ką žinau ar ten jie iš Indijos ar iš kur, neskiriu aš jų, tai ir sakau – einu pas babajų, koks čia įžeidimas?, Dėl tokios visos tautos reputacijos didele dalimi kalti ir patys čigonai, nuolat patvirtindami blogiausius apie juos sklandančius gandus.

Jeigu nori pakeisti pasaulį, pradėk nuo savęs.

Atlikite šį Harvardo mokslininkų sudarytą testą ir sužinosite, ar tikrai esate tolerantiškas!

Supratimas, jog netolerantiški komentarai nėra gerai, bei atsargumas juos vartojant – tai žingsnis į priekį, tačiau, toli gražu, ne problemos sprendimas. Apmaudu ir tai, jog dalis visuomenės, o ypač dažnai netolerancijos aukos, pasirenka verčiau susitaikyti, ignoruoti ar priimti netolerancijos faktą kaip savaime suprantamą: Kokia gali būti nuoskauda??? Jeigu moteris susiejo gyvenimą su kitos spalvos vyru ir susilaukė su juo vaikų, tai apie kokias nuoskaudas gali būti kalba ???, Juk ji žino, jog jeigu vyras juodas, vaikas baltas negims, – tokio tipo komentarų pilna internetiniuose portaluose bei virtualiose diskusijų grupėse.

Jeigu nori pakeisti pasaulį, pradėk nuo savęs – šiek tiek banali, tačiau auksinė taisyklė kovoje su stereotipais, išankstinėmis nuostatomis ir iš jų kylančia netolerancija. Tai visų mūsų ir kiekvieno mūsų kova, ir tik tada, kai kiekvienas visuomenės narys supras problemos rimtumą bei jaus atsakomybę prisidėti prie jos išgyvendinimo, pasieksime bendrą kolektyvinį rezultatą. Nebūkime abejingi, jau šiandien patikėkime, jog galime pakeisti pasaulį, ir pradėkime nuo savęs bei artimiausios aplinkos. Štai keletas būdų:

  • Žinokite bei didžiuokitės savo šaknimis, istorija ir kultūriniu paveldu;
  • Švęskite šventes. Pakvieskite kartu švęsti ir šeimos narius, giminaičius, draugus iš kitų šalių bei kultūrų, supažindinkite juos su savo kultūra ir tradicijomis. Taip pat, dalyvaukite jų šventėse, pasistenkite išsamiau susipažinti su jų kultūra ir tradicijomis;
  • Būkite atidūs kalbėdami, stenkitės nenaudoti stereotipų, juokelių, adresuotų į konkrečią visuomenės grupę, o taip pat perspėkite ir sudrausminkite tuos, kurie naudoja. Prisiminkite, jog tylėdami išreiškiate pritarimą arba tiesiog ignoruojate netolerantišką elgesį;
  • Stenkitės paneigti stereotipus, mitus bei išankstines nuostatas, kai tik įmanoma, suteikite teisingą informaciją nežinantiems;
  • Nepraleiskite progos apsilankyti muziejuose, renginiuose, parodose ir taip susipažinti su įvairių šalių menu, kultūra, tradicijomis;
  • Nuo pat mažumės mokykite vaikus, apie tai, kas yra tolerancija ir lygybė, skatinkite juos domėtis ir pažinti šalių, žmonių, tradicijų ir kultūrų įvairovę. Tik tokiu būdu nutrauksite stereotipų bei netolerancijos grandinę, keliaujančią iš kartos į kartą.

V.E. Frankl rašė, jog ...žemėje tėra dvi, ir tik dvi, žmonių rasės: padorių žmonių rasė ir nepadorių. Visur išplitusios abi rasės, jos prasiskverbia į kiekvieną grupę; nė vienos grupės nesudaro vien tik padorūs ar vien tik nepadorūs žmonės, šia prasme nė viena grupė nėra rasiškai gryna. Prisiminkime tai kitą kartą, prieš bandydami įsprausti naujai sutiktą asmenį į vieną iš stereotipinių dėžučių, ir pasistenkime patys visada išlikti padoriųjų žmonių rase.

Parengta pagal:

No Place For Hate. 101 Ways You Can Beat Prejudice"

Explain The Formation of Stereotypes and Their Effect on Behaviour"

Visos tekste kursyvu pateiktos citatos yra tikros ir paimtos iš dienraščių bei tinklaraščių komentarų skilčių.

Straipsnis taip pat skelbtas portale manoteises.lt.