bendruomene baneris tekstas

subtilus rasizmas 620x329

Atviro rasizmo apraiškų tiek užsienyje, tiek Lietuvoje palaipsniui mažėja dėl įvairiausių lygybės ir tolerancijos programų sėkmės, aktyvesnės nusikaltusių žmonių paieškos ir baudimo bei emigracijos, kurios metu akis į akį kasdien susiduriama su skirtingų tautų, religijų, rasių žmonėmis. Taigi daugiausia atviro ir visuomenei itin žalingo rasizmo apraiškų galima sutikti tik internetiniuose straipsnių komentaruose, kur komentatoriai slepiasi po slapyvardžiais ir pseudoportretais. Tačiau ar dėl to galima teigti, kad rasizmas sėkmingai nyksta iš mūsų kasdienybės? O gal rasizmas tapo subtilesnis?

Mikroagresijos, žodinis priešiškumas ir rasistiniai įžeidimai - tai subtilesnės rasizmo formos. Mikroagresijos yra veiksmai ar pasakymai, kurie parodo žmogaus vidinį minčių pasaulį, giliai širdyje įstrigusius stereotipus ir negatyvius nusistatymus. Mikroagresijas kalbomis išsakantys žmonės dažnai patys nesupranta, kad jie taip bendrauja su kitų rasių, religijų ir tautų atstovais. Tokias subtilias rasizmo formas yra sunku atpažinti, nes jos yra trumpos, tačiau apie jas reikia kalbėti, nes jos sparčiai plinta ir daro žalingą įtaką žmonių psichologinei ir psichosocialinei gerovei.

Kokias mikroagresijas kitų tautybių, religijų ir rasių atstovai patiria?

Kiekvienoje visuomenėje galima aptikti įvairiausių mikroagresijų. Derald Wing Sue ir kolegos straipsnyje „Rasistinės mikroagresijos kasdieniame gyvenime“ (angl. „Racial Microaggresions in Everyday Life“) išskyrė devynias mikroagresijų kategorijas, susijusias su skirtingomis temomis.

  • Svetimas savo gimtojoje šalyje yra mikroagresijos forma, su kuria dažnai susiduria imigrantų vaikai, kurie yra gimę ir užaugę savo šalyje, tačiau dėl skirtingos išvaizdos jie yra laikomi nevietiniais. Pavyzdžiui, Vokietijoje gimęs ir užaugęs Mehmetas yra imigrantų iš Turkijos palikuonis, todėl jam nuolat tenka girdėti: „Iš kur tu esi?“, „Tu labai gerai kalbi vokiškai“ ir panašius komentarus, kuriais kalbantieji tik pabrėžia, kad jis nėra vokietis, jis yra užsienietis nepaisant to, kad gimė ir augo Vokietijoje.
  • Intelekto komentavimas yra tokia mikroagresijos rūšis, kai žmogui yra priskiriamas tam tikras intelektas pagal jo rasę. Advokatu dirbančiam nigeriečiui Samueliui neretai tenka išgirsti tokį ar panašų „komplimentą“: „Tu esi savo rasės garbė“. Taip sakydamas žmogus tarsi teigia, kad tik Samuelis yra protingas, o apskritai visi nigeriečiai ir tamsiaodžiai yra ne tokie protingi. O ar jums kada nors norėjosi paklausti kokio nors pažįstamo azijiečio pagalbos sprendžiant matematikos ar tiksliųjų mokslų užduotis? Tai taip pat yra intelekto komentavimas, tarsi visi azijiečiai yra gabūs matematikai.
  • Odos spalvos „aklumas“, kai neigiama asmens rasė, dirbtinai ignoruojama asmens odos spalva. Ne kartą teko girdėti sakant: „Aš nematau / nepastebiu / nesureikšminu odos spalvos, visi mes esame žmonės“. Toks pasakymas neigia tamsiaodžio rasines ir etnines patirtis, jos pabrėžia, kad tamsiaodžiai, nepaisydami savo odos spalvos, turi asimiliuotis, susitapatinti su dominuojančia kultūra.
  • Nusikalstamumo/kriminalinio statuso priskyrimas yra dažno iš mūsų jaučiamas nusistatymas prieš kurios nors tautybės ar rasės žmones, nes manoma, kad jie yra nusikaltėliai ar labiausiai linkę į nusikaltimus. Lietuviai emigrantai dažnai nusikaltėlio statusą priskiria imigrantams iš Somalio teigdami, kad šie padaro daugiausia nusikaltimų, yra linkę apgaulingai naudotis socialinėmis išmokomis. O sužinoję, kad vienoje patalpoje su jais yra rumunas, arčiau savęs spaudžia rankines ar dažniau tikrina kišenėje esančią piniginę. Net lietuviams Europos šalyse yra priskiriamas nusikaltėlių statusas. Ne retai norvegai, sužinoję, kad kaiminystėje apsigyveno lietuviai, pradeda rakinti duris ir saugosi vagysčių. Tokie žodžiai ir veiksmai parodo nusistatymus, stereotipus.
  • Individualaus rasizmo neigimas pasireiškia tada, kai po kokio rasistinio pasisakymo yra bandoma teigti, kad tai nebuvo rasizmas, kad taip pasakęs žmogus yra tolerantiškas ir neturi jokių nusistatymų. Dažniausiai pasiteisinimas skamba taip: „Bet aš ne rasistė, turiu kelias drauges tamsiaodes/musulmones.“ Reikia suprasti, kad draugų ar pažįstamų turėjimas nepadaro žmogaus atsparaus rasistiniams nusistatymams. Labai dažnai mes toleruojame savo draugus ir pažįstamus, tačiau esame priešiškai nusistatę prieš kitus jų rasės, tautos ar religijos atstovus.
  • Talentingųjų mitas yra tokie pasakymai, kurie teigia, kad asmens rasė neturi jokios reikšmės gyvenimo sėkmei. Sužinojus, kad darbo vietą gavo mažumos atstovas, neretam išsprūsta žodžiai: „Aš manau, kad labiausiai kvalifikuotas kandidatas turėtų užimti šią vietą“. O sakant tokius žodžius mintyse kyla visai kitokios idėjos, kad darbo vietą gavęs asmuo ją gavo dėl nesąžiningų papildomų nuolaidų vien dėl rasės. Kiek kartų jums teko girdėti aplinkinius teigiant, kad mažumos atstovas gavo darbą, nes samdžiusi kompanija bijo būti apkaltinta rasizmu?
  • Kultūros ir komunikacijos stiliaus vertinimas kaip nenormalaus, netinkamo yra bene viena dažniausiai mūsų aplinkoje girdimų santūraus rasizmo arba mikroagresijos formų. Jos metu kitos tautos, rasės ar religijos žmonių elgesys yra vertinamas kaip netinkamas ar neatitinkantis normų, o tuo tarpu tai sakančio asmens kultūra ar religija yra iškeliami kaip pavyzdiniai. Mikroagresijomis laikomi teiginiai, kad tamsiaodžiai Europos gyventojai nesilaiko vietinių taisyklių, yra triukšmingi ir elgiasi provokuojančiai. Taip pat mikroagresija yra pasiūlymas musulmonėms europietėms nusiimti skaras ir rengtis europietiškai . Tokių mikroagresijų metu siūloma susilieti su dominuojančia kultūra, atsisakyti savo tradicijų, religijos praktikavimo, nes „čia, Europoje, reikia elgtis kaip europiečiui“.
  • Žemesnės klasės statusas yra dar viena mikroagresijos rūšis. Kartais žodžiais ar elgesiu sąmoningai ar nesąmoningai kitiems parodoma, kad jie yra žemesnio statuso žmonės. Kai parduotuvėje netyčia paklausiame tamsiaodžio pagalbos, nes sumaišome jį su salės darbuotoju, atrodo tik mažas nesusipratimas. Tačiau dažnai taip nesąmoningai yra išreiškiamas nusistatymas, kad tamsiaodžiai yra žemesnės darbo klasės asmenys ir jiems nelemta dirbti geresnių darbų. O ar su ta pačia mikroagresija nesusiduria lietuviai, gyvenantys užsienyje ir nuolat turintys aiškintis, kad ne visi jie dirba statybininkais, o gali užimti ir aukštesnes pareigas?
  • Aplinkos ribojimas yra subtilus rasizmas, kurio metu yra sąmoningai ar nesąmoningai pabrėžiama, kad rasinės, tautinės, religinės mažumos yra svetimos ar net nepageidaujamos kurioje nors aplinkoje. Kai didžiuliame universitete visi pastatai yra vadinami išskirtinai vienos rasės atstovų vardais, kitiems susidaro įspūdis, kad jie ten yra svetimi, jiems niekada ten nepasiseks. Šiek tiek atviriau mikroagresija pasireiškia tada, kai kaimynai neigiamai atsiliepia apie mažumų kaimynystę.

Mikroagresijos yra plačiai paplitusios ir nesirenka vienos tautos, religijos ar rasės. Beveik kiekvienam iš mūsų teko susidurti su šiuo veiksniu, tik gal ne visi tai pastebėjo.

Pavyzdžiui, prieš keletą mėnesių lietuvaitė Aušra draugams pasakojo, kad sutiko savo gyvenimo meilę Luką iš Italijos, parodė jų besišypsančių nuotrauką. Draugų komentarai ją šiek tiek nustebino: „Sakai, italas? Gražus, neatrodo kaip mergišius ieškantis tik linksmybių.“. Panašiai nutiko ir Dovilei, kuri surado laimę sutikusi savo vyrą musulmoną iš Turkijos. Jos aplinkoje tokių mikroagresijų taip pat buvo nemažai. „Musulmonas? Bet jis neatrodo ekstremistas, toks normalus...“, o kuo ilgiau tęsiasi jų santykiai, tuo įvairesnių komentarų jai tenka išgirsti: „Bet jis kitoks nei jie, ir mes jį tikrai labai mėgstam...“

Užsienyje gyvenantiems lietuviams taip pat ne kartą teko susidurti su mikroagresijomis savo aplinkoje. Ne vienam teko girdėti panašius žodžius: „Tu esi tikrai darbštus, ne koks nusikaltėlis...Tu esi protingas ir išsilavinęs emigrantas, ne koks dvejetukininkas baigęs penkias klases...“.

Atrodo, tokie pastebėjimai nėra nieko blogo? Mikroagresiją atpažįstantiems žmonėms paslėptos šių pasakymų ar „komplimentų“ žinutės yra aiškios: tavo draugas italas yra ne toks, kaip visi kiti mergišiai italai; tavo draugas musulmonas yra ne toks, kaip visi kiti ekstremistai ir nenormalūs musulmonai; mes jį mėgstam, bet nemėgstam visų kitų musulmonų; tu esi darbštus, ne toks kaip kiti nusikaltėliai lietuviai; tu esi protingas ir išsilavinęs emigrantas, o visi kiti yra neišsilavinę ir neprotingi. Po patirtos mikroagresijos dažnam širdyje lieka keistas jausmas, nes ją patyręs asmuo nesupranta, ar jam buvo pasakytas komplimentas, ar ką tik buvo įžeista ir paniekinta jo šalis, kultūra, religija.

Bet tik pabandykite atpažinę mikroagresiją apie tai prasitarti savo pašnekovui. Jums tuoj pat bus paaiškinta, kad jūs pernelyg jautriai reaguojate, per daug įžvelgiate paprasčiausiuose žodžiuose, arba net apsimetate rasizmo auka, kai to rasizmo šiame pasakyme net nėra. Ką tada daryti ir kaip išnaikinti tas subtilias rasizmo formas iš mūsų kasdienybės?

Mes visi jaučiame tam tikrų šališkumų ir prietarų, todėl mums patiems reikia sau užduoti labai paprastą klausimą Kaip dažnai ir kokias mikroagresijas aš pats generuoju kalbėdamas ir bendraudamas kasdieniam gyvenime? Kai mes sąžiningai ir sąmoningai patys sau atsakysime į šį klausimą, mes pradėsime išgirsti savo išsakomas mikroagresijas arba rasistinius įžeidimus ir taip jiems užkirsime kelią pasireikšti ateityje. Bet pirmiausia šis procesas turi prasidėti kiekvieno iš mūsų viduje.

Jei pokalbio metu kolegė ar draugas pasako rasistinę ar etninę pašaipą ar komentarą, kuris pažemina kitą žmogų, kuris atsispindi visuomenės susikurtus stereotipus apie kitus, pasistenkite nesijuokti ir tokiai pašaipai nepritarkite nei fiziškai, nei emociškai. Jei manote, kad pasakyta frazė buvo netinkama, pasistenkite „juokdariui“ paaiškinti, kad jo pasakyta mintis buvo mikroagresija. Net jei pirmą kartą trūks drąsos šitaip išreikšti savo nepritarimą, ypač jei pokalbis bus su jūsų mylimais žmonėmis ar kolegomis, kuo toliau, tuo lengviau tai seksis. Nors dabar tai neatrodo didelis darbas, tai yra paprasčiausias būdas, kuriuo galima aktyviai užkirsti kelią mikroagresijoms ar subtiliam rasizmui savo aplinkoje.

Straipsnis taip pat skelbtas portale manoteises.lt.