bendruomene baneris tekstas

rasizmo istorija 300x200Kovo 21-ąją pasaulis jau 49-ąjį kartą minės Tarptautinę rasinės diskriminacijos panaikinimo dieną. Jos ištakos siekia daugiau nei pusę amžiaus atgal, kai 1960 metais, kovo 21 dieną Pietų Afrikos Respublikoje įvyko didžiulis protestas prieš egzistavusios rasinės segregacijos santvarką – vienas iš įstatymų numatė, kad visi šalies juodaodžiai privalėjo turėti pasus, skirtus judėjimui šalies viduje iš teritorijų, skirtų juodaodžiams, į teritorijas, apgyvendintas baltaodžių. Šios taikios demonstracijos metu policija sušaudė 69 protesto dalyvius.

Praėjus šešeriems metams po šio siaubingo įvykio, Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė kovo 21-ąją Tarptautine rasinės diskriminacijos panaikinimo diena, aukų atminimui įamžinti. Šią dieną tarptautinė bendruomenė raginama susitelkti bendrai kovai su visų formų rasine diskriminacija.

Nors pasaulis į kovą su rasine diskriminacija stojo jau daugiau kaip prieš pusę šimtmečio ir nuo to laiko įvyko daug svarbių pokyčių, tačiau iki šiol, dėl įvairių priežasčių, rasizmas išlieka itin opi problema daugelyje pasaulio šalių. Su rasinės diskriminacijos sąvoka esame gerai pažįstami, daugelis ne tik palaikome, bet ir prisidedame prie rasizmo panaikinimo pasaulyje idėjos, kai kuriems, deja, teko rasistinius veiksmus patirti asmeniškai. Tačiau, ar kada nors jums kilo klausimas, kur slypi rasizmo šaknys, kada ir kaip prasidėjo žmonijos susiskirstymas į „geresnius“ ir „prastesnius“, priklausomai nuo rasės?

Rasinė diskiriminacija (lot. discriminare, discriminatio – atskirti, atskyrimas) – teisių suvaržymas arba atėmimas asmeniui ar asmenų kategorijai dėl rasinių požymių.

Nors kai kurie istorikai teigia, kad rasizmas turi biblijines šaknis - pasak kai kurių interpretacijų, prakeikimas - bausmė tapti juodaodžiu buvo skirta Nojaus sūnui, nuodėmingajam Chamui, vis tik, ryškiausiai rasinė diskriminacija iškyla 16-17 amžiuose, prasidėjus imperializmui, kai europiečiai pradėjo užsiimti vergų prekyba.

Kertinis momentas rasių istorijoje buvo Kristoforo Kolumfo trečioji kelionė 1498 metais. Priplaukęs prie Siera Leonės krantu, jis pamatė visiškai juodos odos spalvos žmones, o nuvykęs šiek tiek toliau, ties Trinidadu, baltaodžius žmones šviesiais plaukais. Žmonės suprato, kad rasė gali skirtis net jei jie kilę iš tos pačios geografinės plotmės. Kilo diskusijos, kodėl? Pradėtos kurti teorijos, kad galbūt žmonės nėra tos pačios prigimties, ir galbūt vieni yra daugiau civilizuoti, išsivystę, nei kiti, o tie, kurie mažiau išsivystę, greičiausiai negali būti vadinami žmonėmis. Teologai pradėjo antrinti šioms teorijoms, svarstydami, kad Biblija buvo siųsta baltiesiems ir joje pasakojama apie baltosios rasės istoriją.

Vis dėlto, užkariautojai afrikiečius imdavo vergovėn ne dėl to, kad laikė jų rasę prastesne. Vergovė turėjo ekonomines, o ne rasines šaknis. Rasizmas kilo iš noro pateisinti savo veiksmus, nesijausti kaltais, buvo lengviau susitaikyti su savo brutaliu elgesiu manant, kad juodaodžiai yra skirti tarnauti šeimininkui, kad toks yra prigimtinis, o ne primestas jų rasės bruožas.

17-18 amžiuose rasinį genocidą patyrė indėnai. Vėlgi, tikrieji motyvai buvo politiniai, teritoriniai - siekta užvaldyti kontinentą. Tačiau, čiabuvių žudymai buvo tokie masiniai ir tokie žiaurūs, kad po truputį pradėjo rastis abejonės ir nepritarimas pačių užkariautojų tarpe. Pradėta manyti, kad jei indėnai yra tokie patys žmonės su siela, gal juos reikia ne žudyti, o siekti atversti į krikščionybę ir integruoti į visuomenę.

Kad liktų nuramintos krikščioniškos užkariautojų širdys, religiniai bei politiniai vadai pradėjo skleisti propagandą, jog indėnai neturi sielų, todėl nėra tolygūs žmonėms. Kilo debatai, į kuriuos palaipsniui jungėsi įvairių sričių specialistai: teologai, antropologai, biologai ir kt: ar viena rasė yra pranašesnė už kitą, ir jei taip, tai kuo.

Patys indėnai į baltuosius atvykėlius reagavo ne per rasės prizmę. Jie juos laikė svetima gentim, tokia pačia, kokia gali būti bet kuri kita indėnų gentis. Taigi, anuomet jų sąmonėse rasistinių asociacijų nebuvo.

Dar vienas svarbus momentas rasių istorijoje buvo žmonių susidūrimas su šimpanzėmis, ir jų panašumo su žmonėmis atradimas. Pradėta galvoti, kad galbūt afrikiečiai nėra žmonės, o tiesiog atskira gyvūnijos rūšis. Kilo net tokių absurdiškų teorijų, kad juodaodžiai kilę iš seksualinio ryšio tarp šimpanzių ir baltaodžio žmogaus, taigi, jie nėra žmonės, jie - pusiau gyvūnai.

Kai birtai nukeliavo užkariauti Tasmanijos ir pamatė vietinius gyvetojus - aborigenus, labai greitai pradėjo jausi pasibjaurėjimą jų atžvilgiu. Jų gyvenimo sąlygos, bedievystė kėlė pasipiktinimą. Jau tada žmonių rasės buvo vertinamos hierarchiškai, todėl labai greitai aborigenai buvo vertinami kaip nežmonės.

19a. kilo nauja banga tarp Europos rašytojų mokslininkų biologų kurti terorijas, kurios tapo pagrindu ideologijoms, pateisinančioms imperializmo laikų genocidą ir rasinės neapykantos nusikaltimus. Šios teorijos vėliau, 20a įkvėpė ir nacius. Nedaug kas žino, kad naciai planavo išnakinti ne tik žydus, bet ir romus, gėjus, neįgaliuosius, o taip pat ir juodaodžius.

Kaip matome, rasinės dikriminacijos ištakos siekia ne vieną šimtmetį atgal, o istoriniai įvykiai ir aplinkybės prisidėjo prie rasizmo įsigalėjimo visame pasaulyje. Tikriausiai, būtent dėl šių priežasčių, net ir šiandien, moderniame pasaulyje, kuriame egzistuoja įstatymai, pasisakantys už VISŲ žmonių teises bei lygybę, kova su rasine diskriminacija vis dar nesibaigia. Tarptautinės rasinės diskriminacijos panaikinimo dienos proga kviečiame jus visus prisiminti ir pagerbti tuos, kurie pirmieji stojo į kovą už tai, kad žmonės būtų vertinami pagal žmogiškasias savybes,  o ne pagal odos spalvą. Tegu tai įkvepia kiekvieną iš mūsų skirti daugiau asmeninių pastangų kovai su rasizmu. Nelikime abejingi, nepraleiskime pro ausis išgirstų rasistinių įžeidimų ne tik savo, bet ir kitų atžvilgiu, neužmerkime akių, kai šalia mūsų vykdomi rasistiniai veiksmai. Tik visi kartu pasieksime tai, ką įprasmina kovo 21-oji: rasinės diskriminacijos panaikinimą pasaulyje.

 

Šaltiniai: BBC Documentary “Racism: A History”, www.un.org