bendruomene baneris tekstas

MargaritaJ1 620x329

Viena garsiausiai nuskambėjusių pastarųjų savaičių aktualijų– kitatautis tėvas nutrūkus santykiams su lietuve žmona išsivežė iš šalies judviejų vaiką– paskatino garsiau prabilti visokio plauko neapykantos kurstytojus. Šalia jau įprastų ksenofobinių komentarų: „jie (svetimtaučiai – aut. past.) visi vienodi”, „ko dar galima iš jų tikėtis?“, itin daug buvo kaltinančių vieną iš šio nusikaltimo aukų – vaiko motiną: „pati prisiprašė“, „turėjo tai žinoti, prieš tekėdama už babajaus“. Na, ir visus juos vainikavo tradiciniai seksizmu atsiduodantys epitetai „babajų paklodės“, „lietuvės ant juodžių lipa, nes jų dideli...“ ir pan.

facebook draugai 620x329Kiekvienas Europoje įvykdytas teroristinis išpuolis ar kiti įvykiai, kuriuose raktiniai žodžiai yra ISIS, islamas, musulmonai, fundamentalizmas ir pan., tampa skaudžiu asmeniniu išbandymu ne tik musulmonų bendruomenei, bet ir mišrias šeimas sukūrusiems lietuviams. Dažnai tenka ne tik atremti nepagrįstus kaltinimus, įtarius žvilgsnius, staiga vėl prabudusį artimųjų priešiškumą, bet ir patirti susiskaldymą mišrių šeimų bendruomenėje: viena po kitos pasigirsta replikos bei palengvėjimo atodūsiai: „mano vyras juodaodis, bet bent jau ne musulmonas“, „jei tekėti už užsieniečio, tai tik už baltaodžio ir iš tos pačios kultūros“ ir t. t. Tokie sukrėtimai neretai parodo ir dar nematytus, nepažintus draugų veidus.

afrika faktai 620x329

Afrika – antras pagal dydį ir žmonių populiaciją kontinentas. Kai kurie mokslininkai teigia, kad žmonių rasė yra kilusi iš Afrikos, nes čia yra rasti seniausi pirmykščio žmogaus palaikai.

Deja, šiam kontinentui teko sunki istorinių, socialinių, politinių išbandymų dalia, nugramzdinusi Afriką į ekonominės pažangos užribį.

Vis dėlto Afrikai ir jos gyventojams yra kuo didžiuotis – ne vien savo praeitimi, bet ir dabartimi. Tačiau pasaulio žiniasklaida ne visada atspindi progresą, pozityvias, įkvepiančias naujienas, tad norisi bent šiek tiek ištaisyti šią klaidą ir pristatyti Afrikos pasiekimus bei paveldą:

pirmas_ispudis_620x329.jpgMūsų aplinką ir viską, kas joje vyksta, įdėmiai stebi ir apdoroja mūsų smegenys. Informacija apie tai, ką regime savo akimis, nerviniais – elektriniais bei cheminiais – signalais regėjimo nervo autostrada lekia į pakaušinėje smegenų skiltyje esantį regos centrą, kur vaizdas suskyla į informacijos taškelius apie linijas, spalvas, formas, tekstūrą, aplinkos informaciją. Taip pat vyksta grubus objekto atpažinimo procesas požievinėse, giliai smegenyse pasislėpusiose dalyse – visa tai per mažiau nei 50 milisekundžių. Jeigu aš esu tik maža miško pelė, o prieš mane staiga atsiranda, tarkime, pelėda, nedidelė mano smegenų struktūra amygdala, įsitaisiusi giliai smegenyse ir atsakinga už pavojaus paskelbimą, kaukia sirenomis ir siunčia signalą žemyn – į kojas: reikia bėgti, gelbėtis nuo pavojaus. O jeigu, pasirodo, ten buvo mano giminaitė pelė, mes draugiškai apsiuostome ir toliau keliaujame savo keliais. 

pabegeliai 300x200 2Pastaraisiais mėnesiais Europą suvienijo bendra diskusija  kaip spręsti vis didėjančią pabėgėlių krizę? Nesvarbu, kur gyventum – Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Vokietijoje, Lietuvoje ar kitoje Europos šalyje, žinių pranešimuose tiesiogiai ar netiesiogiai dominuoja naujienos, susijusios su atvykėliais iš Afrikos bei Artimųjų rytų valstybių. ES šalys siūlosi padėti apsaugoti Europos sienas, lenktyniauja tarpusavyje, kiek sraigtasparnių, laivų ar lėšų tam skirs. Tačiau viena tema visoms valstybėms yra akivaizdžiai nemaloni – kur dėti atvykėlius? Staiga pažangios, ekonomikos augimą deklaruojančios šalys viena po kitos pripažįsta esančios nepajėgios priimti kelių dešimčių ar šimtų pabėgėlių ir įnirtingai derasi dėl kiekvienos galvos.

Suprantama, niekada su pabėgėliais nesusidūrusiems žmonėms klausantis pranešimų per žinias televizijoje, skaitant straipsnius laikraščiuose gali kilti daugybė klausimų ir baimės. Juk mes nieko apie atvykėlius nežinome.Kai kurie įtakingi politikai patogiai nutyli detales, liečiančias pabėgėlių krizę, ko gero, tikėdamiesi, kad piliečiai labiau pritars jų politiniams sprendimams. Stinga aiškumo ir atvirumo kalbant apie žmones, kurie desperatiškai, rizikuodami savo gyvybėmis, kerta Europos sienas, nutylima apie tai, kokį patikrinimą jie pereina prieš gaunant pabėgėlio statusą, kokias teises bei lengvatas ar apribojimus šis statusas suteikia. Nežinia, spėlionės, gąsdinantys mitai ir nutylėjimai gimdo baimes ir skatina visuomenės susiskaldymą bei diskriminaciją. Todėl reikia garsiai ir atvirai kalbėti ne vien apie pabėgėlių krizės naštą mūsų valstybei, bet ir apie šios krizės kilmę, apie žmones, už skaičių paslėptas jų istorijas – asmenines tragedijas, galimybes ir atsakomybę padėti. Aktyvus ir nesavanaudiškas pabėgėlių krizės sprendimas gali suteikti moralinę, intelektualinę, politinę ir net finansinę naudą valstybei ir visuomenei.