bendruomene baneris tekstas


atsakasAP_300x200_1.jpgIki šiol, stebėdami Europos Sąjungos pabėgėlių krizės sprendimų paieškas bei Lietuvos indėlį šiame procese, mes tematėme mūsų valdžios demonstruojamą norą nusikratyti atsakomybe. Užuot pasinaudoję proga parodyti kolegiškumą, politinį patikimumą,  partnerystę, gebėjimą dalintis atsakomybe ir būti laisviems nuo stereotipų, valdininkai derėjosi dėl kiekvieno pabėgėlio „galvos“ bei atvirai džiaugėsi „sėkme“, jog pavyko išsisukti ir sumažinti Lietuvai patikėtą rolę. Panašu, kad tapti viena svarbiausių pasaulio valstybių ambicijų neturime, jei patys atsisakome net antraeilių įsipareigojimų.

RK_straipsnis_zmogaus_teise_300x200.jpgMigracijos ir žmogaus teisės klausimai visuomenėje yra aktyviai diskutuojami, o kartais ir aktyviai vengiami. Migracijos heterogeniškumas, tolerancija, pakantumas kitų rasių, kultūrų bei religijų žmonėms – ypatingai artimos sąvokos mišrioms šeimoms. Mišri Šeima komandos narė Justina El Maghrabi dalyvavo Raudonojo Kryžiaus organizuojamoje stovykloje migracijos klausimais Kernavėje, rugpjūčio 3-6 dienomis ir dalinasi stovyklos įspūdžiais bei nuorodomis.

azijos saliu pilieciai 300x200

Dar ne taip seniai žodis „negras“ buvo visiškai priimtinas ir drąsiai naudojamas kasdienėje lietuvių kalboje. Tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt devintaisiais  Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandai laimėjus „Eurolygos“ taurę, euforiškai džiaugėmės, kad prie pergalės prisidėjo „importuoti negriukai“ bei mylėjome juos kaip savus. Ko gero, tie patys „negriukai“ kažkiek prisidėjo prie to, jog šiandien, praėjus kiek mažiau nei dvejoms dešimtims metų, pagaliau suprantame, jog žodis „negras“ yra rasistinis, žeidžiantis, ir todėl nevartotinas. Tačiau ar tai reiškia, kad tapome pakantesni? Gal tiesiog labiau politiškai korektiški,  nes daugybė kitų rasistinių terminų vis dar plačiai ir drąsiai vartojami. Vienas iš jų – „BABAJUS“.

atsakas_JS.jpgRodos, dar visai neseniai rašėme atsaką Rasos Juknevičienės išsakytoms „įvairioms mintims“, kurios jai kilo, pamačius tyliai maldai suklupusį musulmoną. Stebėjomės, kaip šis taikus, nusižeminimo kupinas veiksmas gali kelti neigiamas asociacijas, baimę? Nepraėjo nei metai, o šis politikės neapgalvotas, nekorektiškas, religinės tolerancijos stokojantis pasisakymas vis dar sulaukia simpatijų. Musulmonas, nesidrovėdamas svetimų akių, nusprendęs verčiau maldą atlikti čia ir dabar, nei ją praleisti, yra vis dar priimamas kaip pernelyg uolus. Religiniam uolumui, o ne atvirkščiai – dvasingumo, žinių, bei tikėjimo stokai, Jonas Švagžlys straipsnyje „Auganti islamizmo grėsmė“ priskiria kraštutinai neigiamas prasmes.

ramadanas2 300x200Vakar viso pasaulio musulmonai su džiugesiu pasitiko Ramadano mėnesį. Šis mėnuo yra ypatingas tuo, kad jo metu tikintieji laikosi pasninko: susilaiko nuo gėrimo, valgymo, intymių santykių nuo aušros iki saulėlydžio.

Tačiau neteisinga būtų manyti, kad Ramadano esmė tėra tikinčiojo išbandymas alkiu ir troškuliu. Pasninkaujančiam ne mažiau svarbu yra susilaikyti nuo bet kokių nuodėmių, saugoti savo akis, ausis ir liežuvį nuo nederamų veiksmų.