bendruomene baneris tekstas

bendravimassuziniasklaida 620x329

 

Mišrių šeimų gyvenimas nuolat susilaukia žiniasklaidos dėmesio. Televizijos, radijo laidos, straipsniai, komentarai, net reklamos industrija ieško egzotiškų, netradicinių, dėmesį prikaustančių istorijų. Deja, neretai jų tikslas tėra aukštesni reitingai, o ne šviečiamoji, informacinė, edukacinė misija, nors yra ir gražių išimčių. Jeigu jūs arba jūsų mišri šeima nusprendėte praverti savo namų duris žurnalistams, yra keletas dalykų, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį.

Afrofobija ir rasizmas LietuvojeApie tai, kad rasizmas Lietuvoje nėra tik įsivaizduojamas baubas, jau ilgokai kalba visos nevyriausybinės žmogaus teises ginančios organizacijos. Seniai jau matome diskusijas, kad rasizmas Lietuvoje egzistuoja, tačiau jis nėra atspindėtas jokiose ataskaitose. O jei nėra ataskaitose – vadinasi jo visai nėra. Arba taip teigia tie, kuriems žmonių teisės yra tik daliai žmonių ginti. Ši paslėpto rasizmo Lietuvoje problema nagrinėjama ir Danguolės Kleinaitytės magistriniame darbe, pristatytame Londono universitete.

Vuk 620x329

 

Vienas iš empatiško, tolerantiško žmogaus požymių yra sąmoningos pastangos vengti neapykantos kalbos ir įžeidžių terminų. Tiesa, nemaža visuomenės dalis nežino vieno ar kito epiteto, apibūdinančio žmogaus rasę, kilmę, ar religiją neigiamo konteksto. Kitiems paprasčiausiai stinga žodyno pakeisti tokius žodžius kaip indusas, babajus, juodis, miksiukas, čiurka ir pan.


Tačiau yra ir tokių žmonių, kurie sąmoningai naudoja įžeidžius terminus puikiai žinodami juos supančią kontraversiją. Paprastai jie teisinasi, kad jie neketino įžeisti, o apibūdinamoji grupė turėtų būtų mažiau jautri ir įtari. Ši visuomenės dalis ne tokia ir menka: 2015 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose Pew atlikto tyrimo duomenys parodė, kad net 67% amerikiečių mano, jog žmonės turi teisę naudoti mažumas įžeidžiančią terminologiją. 2016 metais Pew atlikta apklausa atskleidė, kad 59% amerikiečių mano, kad „šiais laikais žmonės pernelyg lengvai įsižeidžia“ dėl jų adresu vartojamos kalbos.


„Mišri šeima“ pakalbino Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos skyriaus doktorantą Vuk Vukotič, tyrinėjantį kalbos ideologijas. Rasistinė kalba – svarbi šios srities tema. Be to, jam, kaip užsieniečiui, gyvenančiam Lietuvoje, rasizmo bei tolerancijos klausimai labai aktualūs.

feminizmas burkinis 620x329Praeitos savaitės diskusija dėl burkinio draudimo Prancūzijoje dar kartą į viešumą iškėlė visuomenės požiūrio aspektus į moteris, kurių kilmė ne europietiška, tikėjimas ne krikščioniškas ir oda ne kaukaziškai baltos spalvos. Musulmonės moterys, dėvinčios burkinį, sulaukė dvigubos bausmės: iš patriarchalinės visuomenės, kuri vis dar nurodinėja moterims, kaip jos turėtų ar neturėtų rengtis, ir iš moterų gynėjų – geresniu atveju visiško abejingumo, blogesniu – pašaipos, neva jos yra moterų judėjimo išdavikės vien tik dėl to, kad renkasi išpažinti feminisčių akimis patriarchalinį tikėjimą.

dzihadas nelygu 620x329

Apie Džihado sampratą islame parašyti norėjau jau seniai, tačiau svarsčiau, ar būtų toks straipsnis etiškas šiuo metu, kai teroristiniai išpuoliai Europoje padažnėję. Kita mane varžiusi priežastis buvo didžiulė atsakomybė man, kaip musulmonei, kalbėti apie vieną iš kontraversiškiausiai suprantamų (tiek kitatikių, tiek musulmonų) islamo aspektų.

Tačiau galiausiai supratau, kad jei apie tai nekalbėsiu aš, tai tikrai nepatylės tie „ekspertai“, kurie apie Džihadą neturi gilių žinių.