Lietuvių kalbos užsienyje išsaugojimas – ne tik dvikalbių tėvų pareiga
- Simona Bernotaitė
Ne žemės derlumu, ne drabužių įvairumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių stiprumu laikosi tautos, bet daugiausia išlaikydamos savąją kalbą, kuri didina ir palaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Gimtoji kalba yra bendrosios meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas.
Mikalojus Daukša „Prakalba į malonųjį skaitytoją“
Neseniai mokslininkai paskelbė bauginantį skaičiavimą – lietuvių tauta išnyks jau po 200 metų1. Ir nors, žinoma, mažas gimstamumas yra pagrindinė tokio pesimistiškai nuteikiančio rezultato priežastis, emigracija ir su ja susijęs lietuvių tautos nykimas taip pat yra labai svarbus faktorius. Toks svarbus, kad negalima į jį tiesiog nekreipti dėmesio. Daugelis emigrantų teigia, kad išsaugoti ryšius su tėvyne padėtų kuo greičiau įteisinta dviguba pilietybė, o tai būtų itin naudinga ir Lietuvai – piliečių netekimas šiek tiek nusloptų. Tačiau negi tikrai tik lietuviškas pasas padėtų išsaugoti Lietuvos piliečių būrį?
Baltaodžiams mišrios rasės vaikų tėvams
- Rimantė Miškinytė
Kartais mišrios rasės vaikus turinčių tėvų klausia: „Koks jausmas turėti kitos odos spalvos vaiką?“ Toks klausimas neretai išmuša iš vėžių, juk savo vaiko nevertiname pagal tai, kokios spalvos jo akys, ar plaukai, tad kodėl su odos spalva turėtų būti kitaip? Tėvai myli savo vaikus tokius, kokie jie yra ir dažniausiai augina juos lygiai taip pat, kaip būtų auginę savo rasės vaikus. Tačiau, ar pastarasis požiūris yra teisingas? Ar iš tiesų odos spalvos ignoravimas yra teisinga auklėjimo taktika tarprasinėse šeimose? Ką sako patys skirtingų rasių tėvus turintys vaikai?
Ar vaikai yra "atsparūs" stereotipams?
- Simona Bernotaitė
Dažnai yra teigiama, kad vaikai nejaučia jokio išankstinio nusistatymo, neskirsto žmonių ir visus aplinkinius jie vertina vienodai. Dar yra teigiama, kad tik augdami žmonės pasiduoda stereotipų įtakai: jie pradeda galvoti, elgtis ir vertinti aplinkinius pagal stereotipus. Tačiau ar tikrai vaikų mąstymas ir elgesys yra atsparūs stereotipams? Iki kokio amžiaus vaikai yra „atsparūs“ stereotipams, ir kada šis „atsparumas“ dingsta, o vaikų mąstymą ir elgesį pradeda veikti stereotipai?
Dvikalbiui vaikui – dvikalbės knygos
- Simona Bernotaitė
Vaiko akademiniams pasiekimams daug įtakos turi namų kalbinė aplinka: ar tėvai namie skaito su vaikais knygas, ar vaikai turi pakankamai galimybių kalbėti įvairiomis temomis ir ar jie girdi pakankamai turtingą kalbą. Ši įtaka nei kiek nemažesnė net tada, jei namie šeima kalba kita nei mokyklos kalba. Jei tėvai sukuria pakankamai situacijų, kuriose vaikai gali mokytis vienos kalbos, jų rezultatai mokykloje taip pat gerėja. Tačiau dvikalbių tėvai dažnai susiduria su dilema: kaip sujungti dvi ar net tris vaiko kalbas į vieną darnią visumą? Viena tokių pagalbinių priemonių yra dvikalbės knygos. Kokybiškai parašytomis dvikalbėmis knygomis tėvai taip pat gali ne tik sujungti skirtingas šeimos kalbas į vieną darnią ir vaikui emociškai palankią visumą, bet ir plėsti vaiko kalbų žinias, mokytis silpnesnės kalbos ir motyvuoti vaiką tyrinėti bei lyginti savo kalbas.
Dvikalbystė šeimoje - privalumas!
- Simona Bernotaitė
Kodėl šeimos ryžtasi auginti dvikalbius vaikus net tada, kai tai reikalauja itin daug pastangų? Ar tėvų įdėtas triūsas yra dėl vaikų ar ir dėl savęs? Iš tiesų, tai yra visiškai nesvarbu, nes dvikalbio vaiko auginimas yra naudingas tiek vaikams, tiek ir jų tėvams.
