bendruomene baneris tekstas

as_sugebesiu_300x200.jpgDvikalbio vaiko tėvams beveik kasdien kyla įvairiausių klausimų apie dvikalbystę, vaiko kalbos raidą, kelių kalbų derinimą šeimoje ir t. t. Atsakymų į šiuos klausimus galima ieškoti ir atrasti knygose, internete, diskusijose su kitais tėvais. Bet giliai širdyje dažnam kirba ir keletas nemalonių klausimų: ar aš teisingai ugdau dvikalbį vaiką, ar aš sugebėsiu išugdyti dvikalbį vaiką, ar aš turiu pakankamai žinių? Dažnai tėvams atrodo, kad kalbos mokymas yra išskirtinai pedagoginį išsilavinimą turinčių mokytojų darbas, o tėvai neturi pakankamai žinių sėkmingam dvikalbystės ugdymui šeimoje. Iš anksto reikia nuraminti, kad tokioms baimėms nėra jokio pagrindo. Ugdant dvikalbį vaiką yra svarbu klausti ir ieškoti atsakymų, domėtis bei rinkti reikiamą informaciją ir patarimus, optimistiškai žiūrėti į ateitį ir, svarbiausia, pasitikėti savimi.

„Skaitau vaikišką pasaką, nepamenu daugybės keistų žodžių. Mokykloje taip pat nebuvau pirmūnė, nepamenu lietuvių kalbos taisyklių... Gal vis dėlto aš nesugebėsiu išugdyti dvikalbio vaiko? Gal geriau samdyti specialistą privačioms pamokoms?“. Dažnai tėvai nepasitiki savo kalbos žiniomis, teigia, kad jie nemoka jos tiek, kiek mokytojai. Tačiau tiek, kiek mokate, visiškai užtenka auginti dvikalbį vaiką. Taigi jūs kalbate lietuviškai, kalbės ir jūsų vaikas. Nesistebėkite, jei besirūpindami vaiko dvikalbyste ir jūs pagerinsite savo kalbos žinias, prisiminsite kai kurias taisykles, pasidomėsite pamirštais žodžiais. Viso proceso metu jūs ne tik pagerinsite kalbos žinias, bet ir praleisite nemažai laiko besidomėdami įvairiais smagesniais mokymo metodais, skaitysite knygas, žaisite žaidimus, dainuosite savo vaikystės daineles. Tai smagus laikas, ir jūs tikrai turite pakankamai kalbos žinių savo vaikui mokyti. Be to, dvikalbio vaiko ugdymui pasitelkite į pagalbą ir gimines, draugus, pažįstamus.

Pasitikėjimo savimi dvikalbio vaiko tėvams dažniausiai pritrūksta tais momentais, kai šeimoje susiduriama su kalbiniais sunkumais. Vaikai pereina daugybę skirtingų kalbos mokymosi tarpsnių. Vienu metu jūsų vaikas gali išmokti daugybės žodžių ir jus džiugins toks rezultatas, tačiau po kurio laiko gali pasirodyti, kad vaiko žodynas nustojo plėstis. Maža to, dėl įvairiausių priežasčių vaikas gali atsisakyti kalbėti jūsų kalba, o jums liks tik verstis per galvą ieškant geriausio būdo išspręsti šią problemą. Nepasiduokite, vos tik jus užklups pirmas sunkumas arba matysite, kad vaikas nedaro jokios pažangos. Kantriai tęskite pasirinktą dvikalbystės ugdymo metodą šeimoje, kalbinkite vaiką ir pamatysite, kad anksčiau ar vėliau pažanga vėl bus padaryta. Apsišarvuokite kantrybe, pasisemkite pozityvumo kalbėdamiesi  su kitais dvikalbių vaikų tėvais ir tęskite tai, ką pradėjote.

Tėvai, kurie nėra visiškai užtikrinti savo veiksmų teisingumu ugdant dvikalbį vaiką, dažnai kaip magnetai traukia ir neteisingą informaciją apie dvikalbystę. Naršant internete aptinkami niekuo nepagrįsti mitai apie dvikalbystę, o tada kartas nuo karto mintyse kirba dvejonės. O jei mano dvikalbis vaikas maišys kelias kalbas ir niekas negalės su juo susikalbėti? Naujagimių mamos pergyvena, kad dvikalbis vaikas pradės kalbėti vėliau arba turės kalbos raidos sutrikimų. Vienintelis patarimas tėvams, kurių pasitikėjimas savimi auginant dvikalbius vaikus svyruoja dėl mitų gausybės, būtų skaityti tinkamą literatūrą, kritiškai analizuoti kiekvieną pateiktą teiginį apie dvikalbystę. Kuo daugiau žinosite apie mitus, susijusius su dvikalbyste, tuo lengviau jums bus atskirti tiesą nuo melo. Didelis taisyklingų žinių bagažas palengvins dvikalbystės ugdymą šeimoje ir suteiks pasitikėjimo savo jėgomis.

Dvikalbio vaiko tėvai, kalbėdami su kitais tėvais, ne tik pasisemia žinių, pasidalina bėdomis ir džiaugsmais, bet tuo pačiu kartais užsikrečia jų neigiamomis emocijomis, pesimizmu. Štai viena Anglijoje gyvenanti draugų šeima atsisakė dvikalbystės, nes ji  vis tiek neįmanoma. Vaikas vis dažniau renkasi anglų kalbą, su seneliais beveik nesusišneka, o šeimoje nuolat kyla barniai dėl dvikalbystės. Kita draugų šeima taip pat labai stengėsi užauginti dvikalbį vaiką, bet jų sūnus paprasčiausiai atsisako kalbėti lietuviškai. Kai aplink sklando nedžiuginantys pavyzdžiai, kalbant su tėvais jaučiamas jų nusivylimas ir pesimizmas, sunku ir pačiam nepasiduoti tokioms emocijoms. Be to, neretai dvikalbyste nusivylę draugai pradės ir jums teigti, kad tai tik laiko švaistymas, kad jokie metodai neveiksmingi ir panašiai. Prisiminkite, kad visos šeimos yra skirtingos, neaišku, kur jie suklydo. Gal buvo netinkamai pasirinktas dvikalbystės ugdymo metodas, gal tėvams pritrūko kantrybės ir jie pasidavė vos prasidėjus pirmiesiems sunkumams? Jei taip nutiko jiems, tai dar nereiškia, kad ir jums taip nutiks. Gal draugai jus atkalbinėja nuo dvikalbystės šeimoje, nes patys bando pasiteisinti, kodėl jiems tai nepavyko. Mandagiai išklausykite jų patirtį ir patarimus, bet nepriimkite jų asmeniškai. Jūs geriausiai žinote, kas naudinga jūsų šeimai, kokie metodai veikia  efektyviausiai. Nepasiduokite aplinkinių pesimizmui ir siekite savo tikslo – laisvai kalbančio dvikalbio vaiko.

Auginant dvikalbius vaikus nepasitikėjimas savo jėgomis tiesiogiai įtakoja rezultatą. Kai tėvai nepasitiki savo jėgomis, nepasitiki jėgomis užauginti dvikalbį vaiką, tai ir rezultatas nebūna toks geras, koks galėtų būti. Dvikalbiai tėvai, kurie dvejoja dėl vienos iš kalbų poreikio jų vaikui, dažnai atlaidžiau žiūri į nusistatytas šeimos dvikalbystės taisykles, dažnai jų visai nesilaiko arba laikosi ne nuolatos, o skirtingais periodais. Pastovumo trūkumas auginant dvikalbius vaikus nesukuria reikiamos aplinkos vaikams, jie nežino, ko tikėtis iš tėvų, jaučia, kad gali kalbėti bet kuria kalba, todėl visada rinksis dominuojančią kalbą, o mažumos kalba ar kalbos bus nustumtos į užmarštį. Be to, kai tėvai nepasitiki savo jėgomis, juos kamuoja dvejonės dėl mažumos kalbos, neretai jie jaučiasi nejaukiai, kai šia kalba reikia kalbėti su vaiku tarp aplinkinių. Vaikai jaučia tėvų nepatogumo jausmą, todėl jis persiduoda ir jiems: tarsi kalbėti mažumos kalba tarp aplinkinių būtų kažkas gėdingo. Tuo tarpu tėvai, kurie užtikrintai jaučiasi dėl dvikalbystės šeimoje, sėkmingiau naudojasi visa prieinama informacija apie dvikalbystę, pritaiko tinkamus metodus, nuolatos laikosi taisyklių, drąsiai kalba mažumos kalba ir didžiuojasi tuo, kad jie yra dvikalbiai. Tokie jausmai perduodami ir vaikams.

Auginant dvikalbį vaiką bus smagių akimirkų. Bus ir tokių akimirkų, kai nusivylimas ir nerimas privers pamiršti jau patirtas smagias akimirkas. Nepasiduokite neigiamoms emocijoms. Apsišarvuokite kantrybe, nuolat pildykite savo žinių apie dvikalbystę bagažą, didžiuokitės dvikalbyste šeimoje, priminkite sau dvikalbystės naudą. O kaskart užklupus dvejonėms kartokite sau: aš sugebėsiu užauginti dvikalbį vaiką!