bendruomene baneris tekstas

prakalbintidvikalbi 620x329Jau ne kartą girdėjote pasakymą, kad tikėtis užauginti dvikalbį vaiką neįdėjus darbo yra tas pats, kaip tikėtis nuimti derlių nieko nepasėjus. O svarbiausias darbas – tai kalbėti. Iš tiesų, norint išmokyti vaiką kalbėti reikia ir pačiam kalbėti. Jei įprasite su vaiku nuolat palaikyti turiningą pokalbį, greitai pastebėsite, koks naudingas yra šis įprotis. O kad būtų lengviau įprasti kalbėti, pateikiame septynis patarimus, kurių laikytis kasdien bus ypač lengva.

  • Apibūdinkite aplinką. Kalbėkite su vaiku apie tai, kur šiuo metu esate, kur einate, ką veikiate ir ką matote. Aplinką ir veiksmus apibūdinkite paprastais žodžiais, kurie būtų suprantami mažamečiui ir jį sudomintų stebėti aplinką. Eidami gatve pastebėkite vaikui patinkančius dalykus: rudą šunį, didelę mašiną, raudoną gėlę.

  • Pasakokite istorijas. Net paprasčiausi kasdieniai buities daiktai ir sutikti aplinkiniai gali tapti nuotykių kupinų istorijų herojais. Jei prisiminėte jums vaikystėje nutikusį įvykį, girdėtą pasaką, būtinai tai papasakokite savo vaikui.

  • Klauskite klausimų. Net jei jūsų vaikas dar nekalba ir negali jums atsakyti, klauskite klausimų. Labai svarbu tinkamai pasirinkti klausimo intonaciją, kad jūsų vaikas suprastų, jog jo yra klausiama ir tikimasi atsakymo.

  • Klausykite, ką sako vaikas. Sustokite ir duokite vaikui progų atsakyti į klausimą ar papasakoti apie tai, ką mato ir daro. Uždavę klausimą nepulkite patys į jį atsakyti – leiskite vaikui pagalvoti, net jei tai užtruks ilgiau.

  • Venkite vaikiškos kalbos. Vaikiški pašveplavimai, prasmės neturintys, bet juokingi žodeliai yra labai mieli kiekvienai mamai ir tėvui. Kalbėdami su vaikais pagavote save juos atkartojant ir taip nutinka dažnai? Prisiminkite, kad nereikia pokalbių su vaiku, net jei jam vos kelios savaitės, paversti mielų, bet kvailokų ir prasmės neturinčių skiemenų kratiniu. Net ir negalėdami kalbėti vaikai supranta daug daugiau, nei mums atrodo, o svarbiausia, girdėdami tėvų kalbą vaikai patys mokosi kalbėti. Todėl kalbėkite paprastais, bet prasmę turinčiais sakiniais.

  • Kalbėkite ir rankomis. Įvairiausi rankų gestai yra svarbus pagalbininkas vaikams, kurie mokosi suprasti aplinką. Todėl kalbėdami nesivaržykite ir gestikuliuokite, rodykite į daiktus, apie kuriuos šiuo metu kalbate.

  • Būkite linksmi. Kalbėjimas su vaiku nėra vien tik paliepimai, tokie kaip „valgyk, renkis“ ar draudimai: „nelipk, nebėk“. Kalbėjimas gali ir turi būti linksmas, pozityvus, sukeliantis teigiamas emocijas. Pasistenkite rasti kuo daugiau progų pakalbėti su vaiku apie teigiamus dalykus.

Pasistenkite pasinaudoti bent pora šių patarimų kasdien ir pastebėsite, kad jūsų vaikai pamažu pradeda kalbėti vis daugiau. Nenuleiskite rankų, jei po kelių dienų nematote didelių pasiekimų. Visi vaikai yra skirtingi ir tuo nuostabūs, todėl vieni pradės kalbėti anksti ir daug, kitiems prireiks daugiau laiko. Kai vaikai mokosi kalbėti, jiems yra labai svarbi turininga kalbinė aplinka, o jūs, tėvai, esate ypač reikšmingi tos aplinkos kūrėjai.