bendruomene baneris tekstas

DVIKALBYSTE_MITAI_300x200.jpgDVIKALBIAI VAIKAI: AR JIE MOKA TIEK PAT ŽODŽIŲ, KAIP VIENAKALBIAI BENDRAAMŽIAI?

Nepaisant to, jog dvikalbystės privalumai yra išsamiai ištirti ir pripažinti, tėvai ir mokytojai vis dar dažnai nerimauja, kad dvikalbių vaikų žodynas nėra toks platus kaip jų vienakalbių bendraamžių. Kad ir kiek daug laiko praleidžiame diskutuodami apie dvikalbystę bei argumentuodami jos privalumus, vis dar kyla daug abejonių ir klausimų. Vienas dažniausiai pasitaikančių – „Ar dvikalbiai vaikai moka tiek pat žodžių, kaip jų vienakalbiai bendraamžiai?

Dar 1990-aisiais į šį klausimą atsakė Dr. Barbara Z. Pearson, tyrinėjanti kalbos mokymąsi vaikystėje, ir jos kolegė Sylva Fernández. Jos atliko tyrimą, kurio metu buvo tiriamas dvikalbių (anglų ir ispanų kalbų) vaikų nuo 8 iki 30 mėnesių amžiaus žodyno vystymasis. Atlikus tyrimą, buvo išsiaiškinta, kad dvikalbių vaikų žodyno vystymosi greitis ir tempas buvo panašus į vienakalbių vaikų. Be to, dvikalbių vaikų bendras žinomų žodžių skaičius (skaičiuojant abi kalbas kartu) nesiskyrė nuo vienakalbių vaikų žodžių skaičiaus, tik skaičiuojant abi kalbas atskirai šis skaičius buvo šiek tiek mažesnis. Taigi, jau senokai žinoma, kad dvikalbiai vaikai moka tiek pat žodžių, kiek jų bendraamžiai, kalbantys viena kalba, kai yra skaičiuojamas abiejų kalbų žodžių skaičius, tuo tarpu, skaičiuojant abiejų mokamų kalbų žodžius atskirai, skaičius nežymiai skiriasi.

Beveik po dviejų dešimtmečių, D. Poulin-Dubois, E. Bialystok ir jų kolegų atliktas tyrimas patvirtino ir šiek tiek praplėtė pirmojo dvikalbių vaikų žodyno vystymosi tyrimo rezultatus. Tyrėjos palygino žodyno vystymosi skirtumus ir panašumus tarp dvimečių vienakalbių ir dvikalbių vaikų. Dar kartą buvo patvirtinta, kad dvikalbiai vaikai pirmuosius žodžius ištaria apytiksliai tokio pat amžiaus kaip ir vienakalbiai vaikai. Šis tyrimas taip pat patvirtino ir tai, jog dvikalbių vaikų abiejų žodžių bendras skaičius yra toks pat, kaip ir vienakalbių vaikų. Tačiau dvikalbių vaikų pirmosios kalbos žodynas buvo mažesnis nei vienakalbių jų bendraamžių.

Tyrimo autorės paaiškino, kodėl dvikalbių vaikų žinomų žodžių skaičius yra mažesnis skaičiuojant po vieną kalbą atskirai. Dvikalbiai vaikai susiduria su kalbomis, kurias moka, skirtingomis aplinkybėmis, todėl jie gali susidurti su specifiniais žodžiais tokiame kontekste, kuriame yra naudojama tik viena kalba. Būtent dėl to sumažėja dvikalbių vaikų išmoktų žodžių skaičius kiekviena kalba atskirai. Pavyzdžiui, vaikai geriau kalbės buitinėmis temomis pirmąja kalba, nes šia kalba kalbama su šeimos nariais kasdieną. Tačiau, pradėję lankyti mokyklą, kurioje mokomasi valstybine šalies kalba, jie išmoks įvairių žodžių, kurie yra susiję su mokslu ir mokomaisiais dalykais. Greičiausiai, ne visus šiuos žodžius vaikai žinos pirmąja kalba.

Kalbant apie dvikalbių vaikų žodžių ir savokų supratimą, dažnai minimas mitas, jog dvikalbiai vaikai lėčiau supranta tai, kas jiems yra sakoma. Atliekant tyrimą, dvikalbių ir vienakalbių vaikų žodžių supratimas buvo patikrintas naudojant kompiuterizuotą užduotį. Kompiuterio ekrane buvo parodomi du paveiksliukai, o vaikai tuo metu išgirsdavo žodį. Jie turėjo pasirinkti ir paliesti tą paveiksliuką, kuris atitiko išgirstą žodį. Po tyrimo buvo padaryta išvada, jog nėra jokio skirtumo tarp dvikalbių ir vienakalbių vaikų supratimo greičio – tiek vienakalbių, tiek dvikalbių vaikų rezultatai buvo vienodi. Tiek vieni, tiek kiti teisingai pasirinko vieną iš dviejų paveiksliukų ir tai padarė tokiu pat greičiu.

Tyrimo metu taip pat buvo išnagrinėtas ryšys tarp laiko, praleisto vienos kalbos aplinkoje, ir žodžių gausos. Atlikti eksperimentai patvirtino senesnių tyrimų rezultatus: kuo daugiau laiko vaikas praleidžia vienos kalbos aplinkoje, tuo daugiau žodžių ta kalba jis išmoksta. Šio tyrimo rezultatas yra labai naudingas tėvams, kurie jaučia, jog jų dvikalbių vaikų vienos kalbos žodynas yra platesnis nei kitos. Tokiu atveju, tėvai turėtų stengtis, kad vaikai praleistų daugiau laiko kalbėdami ta kalba, kurios žodynas yra silpnesnis.

Galiausiai, D. Poulin-Dubois su kolegomis analyzavo vertimo atitikmenis, t.y., žodžius, kuriuos dvikalbiai žino abiem kalbomis. Dvikalbiai vaikai neretai žino du žodžius vienai sąvokai. Pavyzdžiui, lietuvių-anglų kalbų dvikalbiai vaikai gali žinoti žodį šuo ir žodį dog (angl. šuo). Dar 1990-aisiais B. Z. Pearson ir jos kolegų atliktu tyrimu buvo nustatyta, kad dvikalbiai vaikai moka šiek tiek daugiau nei 30% žodžių vertimo atitikmenų abiem kalbomis. Naujesnis tyrimas, kurį atliko D. Poulin-Dubois ir jos kolegės, nurodo labai panašų skaičių (37%). Tyrimo autoriai atskleidė, kad didesnį skaičių žodžių vertimo atitikmenų žinantys dvikalbiai vaikai reagavo greičiau atlikdami kompiuterizuotą testą nei vienakalbiai vaikai, nes jie sugebėjo greičiau suprasti ir atpažinti išgirstą žodį. Toks rezultatas įrodo, kad vaikai, žinantys du skirtingų kalbų žodžius vienai sąvokai, gali prisiminti žodį daug greičiau. Be to, tai taip pat paneigia ankstesnius įsitikinimus, jog, žinant du žodžius vienai sąvokai, žodžiai prisimenami lėčiau.

Susipažinus su atliktais tyrimais, nagrinėjančiais dvikalbių vaikų žodyną, bei jų rezultatais, yra nesunku prieiti išvados, kad dvikalbiai vaikai neatsilieka nuo vienakalbių bendraamžių jokioje srityje, susijusioje su mokamų kalbų žodynu. Be to, tėvai yra skatinami sukurti kuo įvairesnių situacijų ir aplinkybių, kuriose dvikalbiai vaikai galėtų tobulinti ir plėtoti savo kalbinius gebėjimus.

Šaltiniai:

Francois Grosjean, Ph.D Do They Know As Many Words?

Annabelle Humanes Do Bilingual Children Know Fewer Words Than Monolinguals?