bendruomene baneris tekstas

vaikai metodo privalumai 300x200Aptarti metodo „Vienas asmuo - viena kalba“ šeimose paplitę modeliai parodo, kad šis metodas yra labai lankstus ir pritaikomas daugelyje dvikalbių ar daugiakalbių šeimų. Svarbu pasirinkti šeimai tinkamiausią modelį ir jo laikytis. Tačiau kyla klausimas: „Ar to užtenka, kad būtų pasiekta puiki vaikų dvikalbystė?“.

Dauguma dvikalbių šeimų, kuriose tėvai kalba skirtingomis gimtosiomis kalbomis, ieško efektyviausio ir lengviausio dvikalbystės ugdymo metodo. Privalumai, dėl kurių pasirenkamas metodas „Vienas asmuo-viena kalba“ yra abiejų šeimos kalbų lygybė, paprastumas, pastovumas, aiškios kalbos vartojimo taisyklės ir bendravimo abejomis kalbomis laikas.

Pirmiausia, metodas „Vienas asmuo-viena kalba“dažnai rekomenduojamas kaip optimaliausias pasirinkimas norint išugdyti dvikalbį vaiką tokioje aplinkoje, kurioje nedominuotų viena iš tėvų kalbų. Abi kalbos yra lygiavertės ir tėvai turi stengtis, kad vaikas gautų pakankamai laiko bendravimui kiekviena iš kalbų. Be to, dvikalbystės ugdymo metodas „Vienas asmuo-viena kalba“yra labai paprastas. Tėvams užtenka nuspręsti, kokių kalbų mokysis jų vaikas ir kuris iš jų kuria kalba kalbės. Tačiau tam, kad metodas būtų sėkmingas ir ilgalaikis rezultatas džiugintų, tėvams turi būti suprantama pastovumo svarba. Būtent pastovumas yra dar vienas privalumas, dėl kurio vaikams yra lengviau išmokti kelias kalbas vienu metu. Tėvai turi pasirinkti kalbas, pritaikyti jiems šeimoje tinkamiausią „Vienas asmuo-viena kalba“ formavimo modelį ir jo nuolatos laikytis. Taip be didesnių specialių taisyklių kūrimo vaikui yra nustatomos kalbų vartojimo šeimoje ribos, kuriomis jam lengva vadovautis. Dvikalbis vaikas labai greitai suvokia, kuria kalba su kuriuo iš tėvų kalbėti ir kuria kalba kalbėti su svetimais žmonėmis. Dėl šios priežasties vaikai greitai susivokia ir natūraliai, be didesnių pastangų tėvams atsako jų pasirinkta kalba. Galiausiai, vadovaujantis šiuo dvikalbystės ugdymo metodu vaikui suteikiamas maksimalus kalbos vartojimo laikas. Šeimos neriboja nei laikas, nei teritorija. Pavyzdžiui, tėvelis savo kalba gali su vaiku kalbėti tiek ryte, tiek vakare, namie, grįžtant iš mokyklos ar vaikščiojant parke.

Dvikalbystės ugdymo metodą „Vienas asmuo-viena kalba“ pasirinkusiems tėvams yra svarbu žinoti, kad šis metodas yra sėkmingas. Įrodymų netrūksta tiek mokslinėje literatūroje, tiek ir kasdienėje praktikoje. Kiekvienai šeimai, pasirinkusiai dvikalbystės ugdymo metodą „Vienas asmuo-viena kalba“ yra privalu žinoti ir šio metodo suvaržymus. Juos žinant yra daug lengviau išvengti sunkumų, surasti geriausius būdus, kaip šį metodą sėkmingai pritaikyti savo šeimoje ir kokių rezultatų tikėtis. Kolinas Beikeris (angl.Colin Baker) išskiria keletą metodo „Vienas asmuo-viena kalba“ suvaržymų.

  • Naudojant „Vienas asmuo-viena kalba“ metodą dvikalbių vaikų vartojamos kalbos dažnai nebus visiškai lygiavertės. Šeimos dažniausiai dėl įvairiausių priežasčių nesugeba išlaikyti kalbinio balanso ir vaikas vieną kalbą girdi ir ja kalba daugiau nei kita kalba. Pavyzdžiui, kalba, kuria tėvai kalba tarpusavyje, greičiausiai bus pagrindinė šeimos kalba. Dvikalbis vaikas, paprašius jo pakartoti tą pačią informaciją kitam tėvui, ją šiek tiek pakeis, nepapasakos visko tiek pat. Kai šeima susilaukia daugiau vaikų, kalbinė situacija vėl keičiasi priklausomai nuo to, kokiomis kalbomis tarpusavyje kalba vaikai. Giminės, kaimynai, draugai – visi jie įtakoja dvikalbių vaikų kalbines patirtis. Šeimoje taikant dvikalbystės metodą „Vienas asmuo-viena kalba“reikia pasiruošti skirtingoms kalbinėms situacijoms, kurios kažkiek įtakos ir vaikų dvikalbystę.

     

  • Daugelio tyrimų metu buvo nustatyta, kad dažnai „Vienas asmuo-viena kalba“ metodą taikančioje šeimoje vaikas, paauglys ar jaunas suaugęs išlaiko abi kalbas, tačiau viena jų tampa pasyvia kalba, t. y. dvikalbis vaikas ją supranta, tačiau mažai kalba. Ne visi vaikai, kurie yra ugdomi remiantis šiuo metodu, tampa abiem kalbom aktyviai kalbančiais dvikalbiais. Tai įtakoja šeimos situacijos, kai su vaiku viena kalba bendraujama daugiau nei kita kalba. Metodo taikymas negarantuoja sėkmės, nes jo eigą ir rezultatus įtakoja daugybė veiksnių, pavyzdžiui, gyvenamoji aplinka ir vaiką supantys žmonės.

     

  • Ne visada pavyksta vaiką išugdyti tokiu dvikalbiu, kokį įsivaizduoja „Vienas asmuo-viena kalba“ metodą pasirinkę tėvai. Be giminių ir draugų vaiko dvikalbystę ir jo kalbų pasirinkimą įtakoja ir kitokie veiksniai: vaiko, ypač paauglio, draugų grupė, mokyklos programa ir kultūra, mokytojai, informacinės technologijos ir žiniasklaida ir kt. Šie asmenys ir įstaigos įtakoja vaiko požiūrį, identiteto pasirinkimą ir savęs vertinimo šaltinius, kurie paveikia kalbos mokėjimą ir kalbėjimą. Kasdienybėje vaiko dvikalbystė be tėvų pasirinkto ugdymo metodo „Vienas asmuo-viena kalba“ yra įtakojama ir daugybės kitų veiksnių, į kuriuos yra privalu atsižvelgti vertinant galutinį rezultatą.

     

  • Nuolatinis situacijos stebėjimas, kontroliavimas, kalbų balanso siekimas ir nerimas dėl dvikalbystės sėkmės dažnai emociškai vargina dvikalbių vaikų tėvus. Neretai sunkiai suprantama, kad ne viskas yra vien tėvų rankose ir ne viską jie gali suplanuoti ir suvaldyti. Todėl tėvams, pasirinkusiems šį dvikalbystės ugdymo metodą, patariama pasikliauti ne tik savo jėgomis, bet ir prašyti aplinkinių žmonių bei specialistų pagalbos, jei jaučiama, kad rezultatai nėra tokie puikūs, kokių buvo tikimasi.

Daug dvikalbių šeimų, kuriose abu tėvai kalba skirtingomis kalbomis, ieško veiksmingiausio kalbos ugdymo metodo, kuris skatintų jų vaikų dvikalbystę. Metodas „Vienas asmuo-viena kalba“ yra rekomenduojamas kaip optimaliausia aplinka, kurioje vaikas auga dvikalbis. Nors iš pradžių šis metodas atrodo labai paprastas, verta labiau pasidomėti ne tik jo privalumais, bet ir jo suvaržymais. Žinant šiuos aspektus vaikų dvikalbystės ugdymo rezultatas nenuvils, nes tėvai, iš anksto žinodami galimas problemas, gali pasirinkti veiksmingas priemones ir modifikuoti metodą pagal asmeninius šeimos poreikius.

 

Šaltiniai:

Colin Baker „A Parents' and Teachers' Guide to Bilingualism: 4th Edition“.

Suzanne Barron-Hauwaert „Language Strategies for Bilingual Families: The One-parent-one-language Approach“.

Susanne Döpke „One Parent, One Language: An Interactional Approach“ .