bendruomene baneris tekstas

nuotolinis mokymas 620x329Pietūs – orkaitėje, aš grįšiu 18 val. Palaistyk, prašau, gėles ir paskambink močiutei“ mintyse rašau raštelį sūnui, bandydama įsivaizduoti jį penkiolikos metų. Ir tada – „stop“! Ar aš tai rašysiu spausdintinėmis raidėmis? Ar įmanoma trikalbėje aplinkoje augantį vaiką išmokyti raityti rašytines lietuviškas raides, žodžius, sakinius?

Mes, užsienyje gyvenančios lietuvės, pačios stengiamės perduoti atžaloms savo gimtąją kalbą, neretai susimąstydamos ir vertindamos, ar tikrai pajėgsime? Auginančios mažus vaikus džiaugiasi vaiko verbaliniais sugebėjimas, kartais šiek tiek nerimauja dėl akcento, tačiau, vaikui augant, ne viena suvokia, kad to neužtenka. Kalbos lavinimas turi būti kryptingas, krūvis pasvertas tiek pagal vaiko galimybes, tiek pagal jo/jos amžių. O toms, kurios svajoja ateityje palikti vaikams raštelius, brūkštelėtus rašytinėmis, o ne spausdintinėmis raidėmis, tenka susimąstyti ir apie rašytinės kalbos įgūdžius.

Visus šiuos iššūkius galima išspręsti užregistravus vaiką į nuotolines lituanistines studijas, kurias siūlo net kelios mokyklos Lietuvoje. Šiuo metu nuotolinis lituanistinis ugdymas apima tik kelis mokymosi dalykus ir yra vykdomas pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas bendrąsias ugdymo programas. Jis yra nemokamas visiems Lietuvos Respublikos (LR) piliečiams, tačiau registruojantis reikia būti išsideklaravus iš Lietuvos. Sėkmingai baigę kursą, mokiniai gauna valstybės pripažintusišsilavinimą patvirtinančius dokumentus.

Visos mokyklos nuotoliniam ugdymui pasitelkė Moodle – atviro kodo žiniatinklinę virtualiojo mokymo aplinką. Programa suteikia galimybę stebėti ir valdyti mokymosi procesą, pateikti ir vertinti užduotis, bendrauti ir bendradarbiauti, individualiai dirbti, tvarkyti ir pateikti medžiagą.

Pirmieji Lietuvoje, Vilniaus Ozo gimnazija, ėmėsi kurti bazę, reikalingą efektyviam nuotolinio mokslo sistemos funkcionavimui. Jų siūloma lituanistinio mokslo programa šiuo metu yra plačiausia, apimanti lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, geografijos, etnokultūros bei pasaulio pažinimo dalykus. Kiekvienas mokinys virtualioje mokymosi aplinkoje yra prijungtas prie savo klasės auklėtojos skilties, kiekvieną dieną turi pasitikrinti auklėtojos paskelbtą informaciją ir reaguoti į kiekvieną prašymą. Kilus techniniams nesklandumas ar neaiškumams, galima kreiptis į technikus, kurie operatyviai reaguoja ir sprendžia iškilusius nesklandumus. Gimnazija taip pat turi elektroninę biblioteką, kurioje yra sukauptos visos naudingiausios edukacinių partnerių nuorodos, mokytojų parengtos interaktyviosios priemonės. Ozo gimnazija – vienintelė iš visų, nuotolinį ugdymą siūlančių mokyklų, kuri naudojasi elektorinine „mano dienyno“ sistema. Diektoriaus pavaduotoja ugdymui Vilda Skairienė pasakojo: „Šiuo metu gimnazijoje nuotoliniu būdu mokosi apie 1000 moksleivių, 750 iš jų gyvena užsienyje. Tendencijos nesikeičia jau keletą metų: mokinių vis daugėja, ypač žemesnėse klasėse. Tėvai vis aktyviau domisi nuotoliniu lituanistiniu mokymu, stengiasi, kad vaikai mokytųsi lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir Lietuvos geografijos. Daugėja mokinių ir vyresnėse klasėse, kadangi vis daugiau mokinių išvyksta į užsienį, nori derinti darbą ir mokslą, išvyksta pagal mainų programas, dalyvauja sporto stovyklose. Tokie vaikai mokosi visų mokomųjų dalykų. Šiais metais yra pristatomos dvi ypač svarbios naujovės: mokytojų vaizdo konferencijos su nuotolinių klasių mokiniais išeitai temai reflektuoti, apibendrinti kontrolinio darbo, tyrimų rezultatus ir kt., bei pamokos, vykstančios dieninėse gimnazijos klasėse, pradedamos tiesiogiai transliuoti nuotolinių klasių mokiniams“.

Šiauliuose yra net dvi mokymosi įstaigos, siūlančios nuotolinio lituanistinio mokymosi galimybes. Sandoros progimnazija, vadovaudamasi nuotolinio mokymo procesą reglamentuojančiais dokumentais, organizuoja nuotolinį mokymą 1–8 klasėms nuo 2011 metų. Čia mokoma tik kai kurių dalykų, pvz. Lietuvių kalbos, istorijos, geografijos, pasaulio pažinimo. Dalykų mokymas yra organizuojamas nuotoline paviene mokymosi forma. Mokiniai mokosi savarankiškai, būdami skirtingose vietose, naudodamiesi informacinėmis komunikacijos priemonėmis bei technologijomis, jungiasi su mokytoju ir dalyvauja mokytojo konsultacijose. Tuo tarpu Simono Daukanto gimnazija nuotolinį ugdymą vykdo nuo 2013 metų, I–IV gimnazijos klasėms. Mokymui naudojama Šiaulių universiteto nuotolinių studijų centro Moodle mokomoji terpė. Lietuvių kalbos, istorijos bei geografijos programos yra vykdomos grupinio mokymosi forma, o pavienio mokymosi forma galima tik tuo atveju, jei nesusidaro grupė (klasė).

Kretingos suaugusiųjų ir jaunimo mokykla bei Klaipėdos Licėjus neturi nuotolinio lituanistinio ugdymo programų.

Nuotolinio Lituanistinio ugdymo programos. Šiuo metu per mažai diskutuojama apie nuotolinio lituanistinio mokslo galimybes vaikams, gyvenantiems užsienyje. Todėl mes kviečiame visus, kurie naudojasi nuotolinio lituanistinio ugdymu, pasidalinti savo istorijomis. Tai gali būti nuotaikingas pasakojimas apie namų darbų darymą, filmuotas atsiskaitymas, pasiūlymai mokykloms ir t. t.