bendruomene baneris tekstas

baltaodziams tevams 620x329

Kartais mišrios rasės vaikus turinčių tėvų klausia: „Koks jausmas turėti kitos odos spalvos vaiką?“ Toks klausimas neretai išmuša iš vėžių, juk savo vaiko nevertiname pagal tai, kokios spalvos jo akys, ar plaukai, tad kodėl su odos spalva turėtų būti kitaip? Tėvai myli savo vaikus tokius, kokie jie yra ir dažniausiai augina juos lygiai taip pat, kaip būtų auginę savo rasės vaikus. Tačiau, ar pastarasis požiūris yra teisingas? Ar iš tiesų odos spalvos ignoravimas yra teisinga auklėjimo taktika tarprasinėse šeimose? Ką sako patys skirtingų rasių tėvus turintys vaikai?

vaikai ir stereotipai

Dažnai yra teigiama, kad vaikai nejaučia jokio išankstinio nusistatymo, neskirsto žmonių ir visus aplinkinius jie vertina vienodai. Dar yra teigiama, kad tik augdami žmonės pasiduoda stereotipų įtakai: jie pradeda galvoti, elgtis ir vertinti aplinkinius pagal stereotipus. Tačiau ar tikrai vaikų mąstymas ir elgesys yra atsparūs stereotipams? Iki kokio amžiaus vaikai yra „atsparūs“ stereotipams, ir kada šis „atsparumas“ dingsta, o vaikų mąstymą ir elgesį pradeda veikti stereotipai?

religinis identitetas 620x329

 

Vienas iš religiškai mišrių porų iššūkių yra vaikų religinis auklėjimas. Auginant vaikus dviejų religijų aplinkoje verta atskirti du aspektus, kurie tarpusavyje painiojami, nors yra skirtingi. Tai – religinė tapatybė ir religinės žinios. Pirmasis atsako į klausimą, kas aš esu, kuo tikiu, o antrasis parodo, ką žinau, pažįstu. Turėti gilių kažkurios religijos žinių nebūtinai reiškia tapatintis su ja.

Pagal savo asmeninį santykį su tikėjimu ir religija tėvai sąmoningai arba nesąmoningai pasirenka vieną iš keleto religinio ugdymo strategijų auginant vaikus. Šiame straipsnyje bus apžvelgtos populiariausios strategijos, jų stipriosios ir silpnosios pusės.

 

daugiakalbislietuvis

2015 metų lapkričio 19 d. Seimas priėmė pataisas, kurios suteikė galimybę užsienyje gimusiems vaikams išsaugoti Lietuvos pilietybę. Dėl šių pataisų jau kilo, ir neabejojame, dar kils nemažai karštų diskusijų.
Mums - mišrioms šeimoms ir užsienyje gyvenančioms lietuvių šeimoms - tai mažas pirmas žingsnelis, kurio dėka Lietuvos valstybė pasipildė daugybe puikių piliečių, arba bent jau jų neprarado. Todėl sukvietėme visus mažuosius Lietuvos piliečius, gyvenančius daugiakalbėje aplinkoje, pademonstruoti savo sugebėjimus. Tai, kad kvietimas susilaukė gausybės atsiliepusių lietuvių net iš pačių atokiausių pasaulio kampelių, tik patvirtino, kad Lietuva yra turtinga savo piliečiais, o Lietuvos piliečiai yra turtingi kalbomis ir jiems rūpi išsaugoti ryšį su savo šalimi.

vaikai 620x329Nuo tos akimirkos, kai sužinome apie į pasaulį atkeliaujantį vaikelį, mes privalome priimti begalę sprendimų: kaip rūpintis būsimu kūdikiu, kaip jį auklėti, rinktis žindymą krūtimi ar maitinti mišinėliu, naudoti vystyklus ar vienkartines sauskelnes, kam patikėti kūdikio priežiūrą, kai mums teks grįžti į darbą? Tačiau klausimai ir sprendimai apie vaiko kultūrinio identiteto ugdymą dažniausiai kyla daug vėliau.

Kultūrinis identitetas bei priklausymo tam tikrai bendruomenei pojūtis yra labai svarbūs veiksniai bendros vaiko savimonės bei  savo vertės ugdymui. Jie yra tarsi saugikliai, padedantys užtikrinti vaiko psichinę sveikatą bei visapusišką gerovę, ypač ankstyvame amžiuje. Nepriklausomai nuo to, ar tėvai yra vienos kultūrinės ar religinės grupės, ar tai mišrių kultūrų ir tikėjimų šeima, svarbu iš anksto apgalvoti ir elgtis tikslingai. Taigi, kaip mes, tėvai, galime padėti vaikams ugdyti kultūrinę savimonę?