bendruomene baneris tekstas

vaikai 620x329Nuo tos akimirkos, kai sužinome apie į pasaulį atkeliaujantį vaikelį, mes privalome priimti begalę sprendimų: kaip rūpintis būsimu kūdikiu, kaip jį auklėti, rinktis žindymą krūtimi ar maitinti mišinėliu, naudoti vystyklus ar vienkartines sauskelnes, kam patikėti kūdikio priežiūrą, kai mums teks grįžti į darbą? Tačiau klausimai ir sprendimai apie vaiko kultūrinio identiteto ugdymą dažniausiai kyla daug vėliau.

Kultūrinis identitetas bei priklausymo tam tikrai bendruomenei pojūtis yra labai svarbūs veiksniai bendros vaiko savimonės bei  savo vertės ugdymui. Jie yra tarsi saugikliai, padedantys užtikrinti vaiko psichinę sveikatą bei visapusišką gerovę, ypač ankstyvame amžiuje. Nepriklausomai nuo to, ar tėvai yra vienos kultūrinės ar religinės grupės, ar tai mišrių kultūrų ir tikėjimų šeima, svarbu iš anksto apgalvoti ir elgtis tikslingai. Taigi, kaip mes, tėvai, galime padėti vaikams ugdyti kultūrinę savimonę?

Visų pirma, tėvai turėtų tiksliai žinoti savo tikslus. Akivaizdu, kad negalime vaikams perduoti vertybių, dėl kurių patys nesame tikri. Dažnai sutuoktiniai, kurie kilę iš tos pačios kultūrinės ar religinės bendruomenės, ignoruoja kultūrinio identiteto temą, manydami, kad jų šeimos homogeniškumo pakanka vaikų kultūrinės savimonės ugdymui. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog kiekvieno iš mūsų patirtis, net ir toje pačioje kultūroje, gali skirtis, o akcentuojami ir vertinami gali būti absoliučiai skirtingi dalykai. Štai, pavyzdžiui, neseniai teko kalbėtis su jauna šeima, kuri patyrė vieną pirmųjų rimtų konfliktų dėl to, jog iš savo šeimų atsinešė visiškai skirtingas Kūčių tradicijas: vienoje šeimoje šiai šventei buvo skiriamas didelis dėmesys, tuo tarpu kitoje ji buvo visiškai nesureikšminama. Sutuoktiniams teko ieškoti kompromiso, kaip pažymėti Kūčias ir kokią šventės svarbą perduoti savo atžaloms. Verta atkreipti dėmesį į tai, jog poros iš skirtingų kultūrinių ar religinių grupių dažnai išvengia tokių konfliktų, nes šiuos klausimus aptaria daug anksčiau, suvokdami, jog užaugo kultūriškai ir religiškai visiškai skirtingose aplinkose.

Daugelis tėvų dvejoja ir nori sužinoti, kada yra tinkamas laikas pradėti vaikus supažindinti su religija ir kultūra. Nors pradėti niekada nevėlu, tačiau kuo anksčiau,  tuo geriau. Šioje situacijoje galioja ta pati taisyklė, kaip ugdant vaikų pomėgį skaityti: mes, tėvai, pradedame vaikams skaityti labai ankstyvame amžiuje, nes norime, kad paaugę jie norėtų skaityti patys.

Svarbu žinoti, jog, vos sulaukę dvejų, vaikai pastebi skirtumus tarp žmonių ir ima skirstyti juos pagal rasę, lytį ir kitus požymius. Ar pastebėjote, kad maži vaikai mėgsta daiktus rūšiuoti pagal spalvas ir formas? Skirstant daiktus, žmones ir reiškinius į tam tikras kategorijas, formuojasi vaikų pasaulėjauta. Dar net nesulaukę penkerių, dauguma vaikų turi tam tikrą supratimą, kas yra Dievas, net jeigu ši sąvoka niekada neminima namuose. Tai kritinis laikotarpis, kai vaikai tampa itin pažeidžiami ir jautrūs rasizmui ir stereotipams, o tai gali turėti įtakos jų socialinei bei emocinei gerovei, paveikti jų gebėjimą mokytis bei bendrauti. Vėliau, sulaukus paauglystės, įvairūs šeimos ritualai ir tradicijos yra vienas iš būdų išlaikyti šeimos vientisumą. Vaikams tai suteikia priklausymo grupei jausmą, kuris yra svarbus tiek ankstyvame amžiuje, tiek paauglystėje. Galite būti tikri, jog galimybių akcentuoti kultūrą ir religiją kasdienybėje yra, tik svarbu surasti jūsų šeimai tinkamus būdus.

Vaikų kultūrinę savimonę ugdyti galite per kalbą, pasakojimus, ryšius su šeimos nariais ir giminaičiais, įvairias tradicijas bei ritualus.Kartu su vaikais tyrinėkite ir atraskite savo kultūrinį identitetą: skaitykite knygas lietuvių kalba, klausykitės tradicinės muzikos, gaminkite ir ragaukite tradicinius valgius. Galite net paskirti „lietuvišką“ savaitės dieną, kurią paskirsite lietuvybei, gamindami tradicinius lietuvių patiekalus, žiūrėdami lietuviškus filmus ir kalbėdami tik taisyklinga gimtąja senelių kalba. Kita savaitės diena tegu būna paskirta susipažinti su kita kultūra. Jei tik turite galimybę, atostogoms rinkitės tas šalis, iš kurių patys esate kilę. Parodykite vaikams lankytinas vietas, nusiveskite į renginius, pasistenkite, kad jie turėtų pakankamai progų bendrauti su giminaičiais. Taip pat galite tyrinėti kitas kultūras, lankytis įvairių kultūrinių bendruomenių renginiuose, nes lygindami kitas kultūras, aptardami panašumus ir skirtumus, galime geriau pažinti savąją.

Norint įtraukti kultūrą ir religiją į savo vaikų gyvenimą, svarbu prisiminti ir išanalizuoti savo pačių vaikystės prisiminimus: kokios tradicijos ir ritualai jus džiugindavo, o kurių, atvirkščiai, vengdavote? Koks buvo jūsų kultūros suvokimas, kai buvote vaikas? Kai išanalizuosite ir atsakysite sau į šiuos klausimus, perduoti tradicijas ir vertybes savo vaikams taps kur kas lengviau. Vaikams taip pat labai patinka pasakojimai apie tėvų vaikystę. Papasakokite jiems, kokių tradicijų laikėsi jūsų šeima, kaip švęsdavo šventes, kokių kasdienių ritualų turėjote, kas jums patiko, o kas nelabai. Įtraukite į šiuos pasakojimus ir senelius bei kitus artimus šeimos narius, tegu ir jie pasidalina savo prisiminimais.

Nepamirškite, kad labai svarbu yra kartojimas ir pastovumas. Kaip kasdienybėje tam tikra rutina, dienotvarkė suteikia vaikams struktūros, tvarkos, nuspėjamumo pojūtį, taip pat ir ritualai bei tradicijos suteikia saugumo jausmą bei papildo dienotvarkę dar vienu lygiu: paaiškina, kodėl mes elgiamės vienaip, o ne kitaip, kodėl tikime ir vertiname tam tikrus dalykus. Tradicijos jungia mus su mūsų praeitimi ir ateitimi bei padeda identifikuoti, kas mes esame dabartyje. Pasirinkite tas tradicijas ir ritualus, kurie tinka jūsų šeimai ir nuolat juos praktikuokite.

Vaikai išmoksta iš jūsų veiksmų kur kas daugiau nei iš jūsų žodžių, todėl skirkite daug daugiau dėmesio tam, ką vaikai mato jus darant, nei tam, ką jiems sakote. Jeigu savaitgaliais siųsite vaikus į specializuotas mokyklas ar būrelius (pvz., sekmadieninę lietuvišką  mokyklą), tačiau patys nepraktikuosite to namuose, perduosite jiems dviprasmišką žinutę.. Kad mūsų suaugę vaikai elgtųsi taip, kaip norime, kad jie vertintų tai, kas mums vertinga, turime patys – veiksmais, o ne žodžiais – demonstruoti jiems tokio elgesio pavyzdį bei puoselėti mums svarbias vertybes.

Turėkite konkretų veiksmų planą: kada ir kaip tai darysite? Pastovumas yra ypač svarbus kultūrinio identiteto ugdymui, todėl turėkite sąrašą dalykų, kuriuos galite daryti kasdien, kartą per savaitę, kartą per mėnesį ar kartą per metus. Idealu, jei sugebėsite rasti tradicijų ir ritualų kiekvienai iš šių kategorijų. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti sunku rasti tradiciją ar ritualą, kurį galėtumėte atlikti kasdien, iš tiesų tai nėra sudėtinga: nereikia kažko ypatingo, netgi toks paprastas dalykas, kaip lietuviškai pasakytas „labanakt“ ir sudainuota lietuviška lopšinė prieš miegą gali tapti nedidele kultūrinio ugdymo dalele jūsų kasdieniame gyvenime.

Padėdami vaikams sukurti ryšį su jų kultūra, padovanosite jiems neįkainojamą dovaną. Mūsų gyvenimo tempas yra beprotiškas, mes vis dažniau gyvename multikultūrinėse bendruomenėse, todėl jausmas, kad priklausome tam tikrai grupei, savo istorijos žinojimas padeda mums geriau pažinti save bei išlaikyti ryšį su savo praeitimi ir ateitimi.