bendruomene baneris tekstas

kaip uzauginti tolerantiskus 300x200Vietų, kurių nepalietė gobalizacija, kuriose vis dar gyvena išimtinai homogeniškos bendruomenės, pasaulyje lieka vis mažiau. Daugelyje šalių, o ypač didžiuosiuose jų miestuose, verda tautų katilai, kuriuose maišosi visos pasaulio kultūros, rasės, religijos ir tradicijos. Skirtumai, kurie atkeliauja kartu žmonėmis iš kitų pasaulio šalių, praturtina mūsų pasaulėžiūrą bei atneša naujų idėjų. Tiek mes, tiek mūsų vaikai, vis dažniau bendraujame su žmonėmis, kurie skiriasi nuo mūsų odos spalva, išpažįsta kitokią religiją bei puoselėja kitokias tradicijas. Vieni džiaugiasi, gyvendami tokioje margoje, besikeičiančioje visuomenėje, o kiti jaučiasi nejaukiai, ypač jeigu jų kasdienis bendravimas su „kitokiais“ yra ribotas.

dugaideliai_300x200.jpgPrieš keletą savaičių kvietėme mišrių šeimų vaikus dalyvauti mūsų naujame projekte. Šiandien jau galime parodyti Jums rezultatą: vaikučiai dainuoja lietuviškos vaikystės klasika tapusią dainą „Du gaideliai.“ Pasiklausykite patys ir pasidalinkite su draugais, tegu mišrių šeimų dėka „Du gaideliai“ pasiekia net pačius atokiausius pasaulio kampelius!

 

VAIKU IDENTITETAS 2 300x200Sukūrę mišrias šeimas, sutuoktiniai nuolat patiria daugybę didesnių ar mažesnių išbandymų, kurių ypač padaugėja šeimoje atsiradus vaikų. Kokia kalba jie kalbės ar kaip bus auklėjami – pakankamai nesudėtingi ir lengvai išsprendžiami klausimai. Daug keblesnis klausimas: kokia bus mišrioje šeimoje gimusių vaikų tapatybė? Daugelyje pasaulio šalių mišrios santuokos yra gana senas ir įprastas reiškinys, gyvuojantis jau dešimtmečius, o mokslininkai jau seniai skiria daug dėmesio mišrių vaikų identiteto tyrinėjimui, todėl literatūros ir įvairių studijų šia tema apstu. Tuo tarpu Lietuvoje, mišrios šeimos vis dar yra ,,naujovė“, o klausimai apie jose gimusių vaikų vaikų savimonę, ko gero, kyla tik tėvams. 

Kai kalbama apie mišrių vaikų identitetą, svarbūs yra daugybė veiksnių: kultūra, tautybė, rasė, religija. Vienoms šeimoms gali būti aktualus tik vienas iš jų, kitoms – keletas ar netgi visi. Vaikų tautinės, religinės ar kultūrinės savimonės ugdymas, daugiau ar mažiau, priklauso nuo šeimos, tėvai gali jį įtakoti arba visiškai suformuoti. Tuo tarpu, mišriose šeimose gimusių, vaikų rasinis identitetas mažai priklauso nuo šeimos, o daug labiau  nuo išorinių veiksnių bei aplinkybių.